Maldos už krikščionių vienybę savaitės pabaiga.

Sausio 25 dieną Bažnyčios liturginis kalendorius minėjo šv. Pauliaus atsivertimą, tai yra tą įvykį kai krikščionių persekiotojui Sauliui, keliavusiam iš Jeruzalės į Damaską, prie miesto vartų apsireiškė Kristus. Nuo žirgo nublokštas Saulius tapo Pauliumi – uoliu Kristaus skelbėju ir pagonių tautų apaštalu. Pauliaus atsivertimo šventės dieną kasmet užbaigiama maldų už krikščionių vienybę savaitė, trunkanti nuo sausio 18-osios iki 25-osios. Romoje kasmet šia proga rengiamos pamaldos apaštalui Pauliui dedikuotoje bazilikoje, pastatytoje už senųjų Romos sienų, toje vietoje, kur palaidotos Romoje nukankinto apaštalo Pauliaus relikvijos. Maldos už krikščionių vienybę savaitę užbaigiančioms pamaldoms anksčiau paprastai vadovaudavęs Popiežius. Šiemet jį pavadavo už ekumeninio dialogo plėtojimą atsakingos Šv. Sosto žinybos – Popiežiškosios krikščionių vienybės tarybos pirmininkas kardinolas Walter Kasper. Jo vadovautuose Mišparuose Šv. Pauliaus bazilikoje antradienio pavakare kartu su katalikai s dalyvavo Romos mieste gyvenančių ortodoksiškų ir protestantiškų bendruomenių atstovai.

Nors Popiežius pats, dėl amžiaus ir silpnos sveikatos, asmeniškai dalyvauti pamaldose negalėjo, tačiau du kartus – praeito ir užpraeito sekmadienių vidudienio maldos pr oga kalbėjo apie šiemetinę maldos už vienybę savaitę ir apie jos užbaigimą Šv. Pauliaus bazilikoje. Krikščionių vienybė,- priminė Popiežius,- pirmiausia yra Dievo malonė, yra Šventosios Dvasios dovana. Dėl to ir pats svarbiausias ekumeninio judėjimo dėmuo yra dvasinis ekumenizmas, pasitikėjimas Šventosios Dvasios vadovavimu ir tikėjimas, kad ne mūsų pastangos, bet Šventosios Dvasios vadovavimas nuves visus krikščionis į vienybę. Tai suprasdami įvairioms Bažnyčioms ir konfesijoms priklausantys krikščionys renkasi bendrai maldai už vienybę, o malda įkvėpia ir konkrečius sprendimus bei žingsnius, kaskart vis labiau priartinančius kol kas dar susiskaldžiusią krikščioniją prie vienybės tikslo.