Olandijos ambasadorė įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus.

Šeštadienio rytą naujoj i Olandijos ambasadorė prie Šv. Sosto Monique Patricia Antoinette Frank įteikė Popiežiui skiriamuosius raštus. Sveikindamas misiją pradedančią Olandijos atstovę, Jonas Paulius II kalbėjo apie pasaulio valstybių bendradarbiavimą siekiant taikos, apie Olandijos solidarumą su besivystančiomis valstybėmis, o taip pat apie žmogaus gyvybės šventumą. Ypač pastarasis klausimas itin aktualus eutanaziją įteisinusioje Olandijoje.

Dabartinio pasaulio įvykiai, kasdien skelbiamos žinios apie smurtą ir mirtį, reikalauja sutartin o s tarptautinės bendruomenės taikdariškos veiklos. Sprendžiant dabartiniame pasaulyje vykstančius konfliktus deramą dėmesį reikia skirti socialinėms jų priežastims. Žemės išteklių teisingas eksploatavimas, autentišką pažangą ugdančios tarptautinio bendradarbiavimo programos yra pagrindiniai būdai nesantaikos židinių nukenksminimui, o tuo pačiu ir pasaulinės taikos ugdymui. Popiežius savo kalboje pažymėjo, jog Olandija šioje konfliktų prevencijos srityje yra nemažai nuveikusi. Popiežius taip pat aukštai įvertino Olandijos paramą AIDS epidemijos niokojamoms šalims. Tačiau čia Popiežius pridūrė, kad ir šioje srityje pirmiausiai reikalinga prevencija, deramą dėmesį skiriant svarbiausiems prevencijos būdamas – švietimui, atsakomybės ugdymui, santuokinei ištikimybei ir skaistumui.

Savo kalboje Popiežius palietė ir dabartinėje Europoje pastebimas nerimą keliančias kultūrines tendencijas. Sparti sekuliarizacija, šiuo metu vykstanti Europos visuomenių gyvenime, kelia pavojų tradicinėms istorinėms vertybėms ir idealams, kurie sudaro europietiško identiteto pagrindą. Tai savo ruožtu turi ir labai pavojingų juridinių implikacijų. Popiežius paminėjo įstatymus, liečiančius žmogaus gyvybės pradžią ir pabaigą. Bažnyčia šiuo klausimu ne kartą aiškiai dėstė ir argumentavo savo požiūrį. Popiežius dar kartą visus kvietė atsakingai ir rimtai persvarstyti žmogaus gyvybės apsaugos svarbą. Jei trokštame laimingos ir teisingos ateities, turime būti labai atidūs žmogaus asmens orumui ir teisėms, negalime lengvabūdiškai neskirti maksimalaus dėmesio kiekvienai žmogiškai būtybei.