Sausio 21 dieną Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minima kankinė šventoji Agnietė
– prieš 1700 metų
gyvenusi
jauna romietė krikščionė, nužudyta dėl savo nepalaužiamos ištikimybės Kristui.
Kaip kasmet šios šventosios liturginio minėjimo dieną, p
agal
seną paprotį, popiežius Jonas Paulius II palaimino du ėriukus, iš kurių vilnos vėliau
bus mezgami arkivyskupų metropolitų ganytojišką autoritetą ir jų vienybę su Popiežiumi
simbolizuojantys palijai – baltos vilnos juostos su juodais šilkiniais kryželiais.
Šv. Agnietės dieną Popiežiaus palaiminti ėriukai auginami viename Romos vienuolyne,
paskui nukirpus vilną seserys vienuolės numezga palijus. Birželio 29-ąją švenčiamos
šventųjų Petro ir Pauliaus iškilmės dieną, Mišių metu, Popiežius šias vilnos juosteles
uždeda ant pečių
naujiesiems arkivyskupams.
I avies vilnos numegztas
palijus primena Kristų, gerąjį ganytoją, kuris palikęs 99 avis, eina ieškoti vienos
pasiklydusios avelės. Jis taip pat primena Kristų – Dievo avinėlį, kuris tylėdamas
ėjo į kančią ir mirtį dėl žmonijos išganymo.
Palijaus suteikimo arkivyskupams metropolitams tradicija siekia šeštojo amžiaus pradžią.
Pirmą kartą palijų
,
kaip vienybės su Popiežiumi ir kaip vyskupo valdžios ženklą, popiežius Simachas 513
metais įteikė Arl
io vyskupui Cezarijui.
Šį penktadienį Bažnyčios liturgijoje minima šv. Agnietė yra viena žinomiausių pirmųjų
Bažnyčios amžių šventųjų. Jinai buvo nukankinta ketvirtojo amžiaus pradžioje, tai
yra vos keletą metų prieš krikščionybės draudimo panaikinimą. Kaip teigia tradicija,
krikščionis persekiojančiai Romos valdžiai ją įskundęs jos atstumtas pretendentas
į sužadėtinius, jaunasis pagonis. Vos dvylikos metų mergaitė Agnietė kankinama neišsižadėjo
tikėjimo. Buvo nužudyta Romos Domic
i
ano stadione, o jos kūnas palaidotas už miesto sienų, prie Nomentanos kelio esančiose
katakombose. Vėlesniais amžiais šv. Agnietės garbei Romoje buvo pastatytos dvi bažnyčios:
viena jos kankinystės vietoje, kita – ten kur ji palaidota.