Ekumeninis dialogas su armėnų Bažnyčia

Trečiadienio bendrojoje audiencijoje dalyvavo gausus būrys armėnų – katalikų ir armėnų apaštalinės Bažnyčios narių. Prieš bendrosios audiencijos pradžią Popiežius pašventino armėnų dovanotą Armėnijos krikštytojo šv. Grigaliaus Švietėjo statulą, pastatytą vienoje Šv. Petro bazilikos išorinių nišų.

Armėnai krikščionys – katalikai ir Ečmiadzino Armėnijos apaštalinės Bažnyčios patriarchato atstovai trečiadienio rytą Šv. Petro bazilikoje dalyvavo pamaldose, kurioms vadovavo iš Libano atvykęs armėnų katalikų patriarchas Nerses Bedros XIX. Šitaip, statulos pašventinimas, armėnų dalyvavimas bendrojoje audiencijoje, o taip pat jų malda Vatikano bazilikoje tapo dalimi visų krikščionių maldos už vienybę.

Armėnija yra seniausia pasaulyje krikščionišką valstybė. Krikščionybė Armėniją pasiekė jau apaštalų laikais. Pasak tradicijos, du iš dvylikos Kristaus apaštalų – Tadas ir Baltramiejus buvo pasiekę dabartinės Armėnijos teritoriją ir skelbė Kristų vietos gyventojams. Tačiau tikrasis Evangelijos skelbimas, pasiekęs visą armėnų tautą, prasidėjo tik trečiojo šimtmečio pabaigoje.
Armėnų tautos krikštytoju laikomas šv. Grigalius Švietėjas, kurio statula trečiadienį pastatyta Šv. Petro bazilikos nišoje. Šis armėnų krikščionių labiausiai garbinamas šventasis gimė 240 metais. Trečiojo amžiaus pabaigoje jis tarnavo Armėnijos karaliaus Tiridato III dvare. Kaip tik tuo metu į Rytus besiplečianti Romos imperija bandė prisijungti ir Armėniją. Tačiau valdant Tiridatui armėnai atsispyrė Romos ekspansijai. Karaliaus įsakymu dvaras ir visa tauta turėjo aukoti aukas pagoniškoms dievybėms už pagalbą kovoje už laisvę. Grigalius, būdamas krikščionis, atsisakė aukoti pagonių dievams. Dėl to jis 25 dienas buvo žiauriai kankinamas ir įmestas į duobę su nuodingomis gyvatėmis, tačiau stebuklingai išliko gyvas. Garsas apie stebuklingai išgelbėtą karaliaus kalinamą šventąjį greit pasklido po viso kraštą. Praėjus trylikai metų nuo šv. Grigaliaus įkalinimo, karalius sunkiai susirgo. Nematydamas kito išsigelbėjimo, karalius galiausiai paprašė Grigaliaus užtarimo ir šventojo malda išgelbėjo karaliaus gyvybę. Tai įvyko 301 metais. Karalius Tiridatas pats pasikrikštijo ir krikščionybę paskelbė visos tautos religija. Armėnija tapo pirmąja krikščioniška valstybe.

Armėnijos Bažnyčia priklauso rytų krikščioniškai tradicijai. Vienuoliktame amžiuje įvykusi didžioji schizma palietė ir Armėniją : nuo to laiko yra dvi a rmėnų Bažnyčios – ortodoksiška ir katalikiška. Armėnų ortodoksų Bažnyčia dar vadinama Armėnų apaštaline Bažnyčia. Ji susideda iš dviejų patriarchatų: vienas - senasis Ečmiadzino, pačioje Armėnijoje ir kitas – Kilikijos patriarchatas, iki dvidešimtojo amžiaus pradžios buvęs senojoje Kilikijoje, dabartinime Turkijos Cis mieste, o vėliau perkeltas į Libano Antilias miestą. Kilikojoje iki dvidešimtojo amžiaus pradžios buvo ir armėnų katalikų Bažnyčios patriarcho sostas. Vėliau jis buvo perkeltas į Liban o sostinę Beirutą. Abiejų patriarchų sostų perkėlimas į Libaną įvyko skaudžiausiu armėnų tautos istorijos laikotarpiu – pirmojo pasaulinio karo metais. Kaip žinoma, iki pirmojo pasaulinio karo pradžios, senosios armėnų valstybės teritorija buvo padalinta į dvi dalis: viena įėjo į Rusijos, kita į turkų Osmanų imperijos sudėtį. Bandydami užgniaužti prasidėjusį armėnų nacionalinio atgimimo judėjimą, 1915 metais turkai pradėjo masiškas armėnų deportacijas, kurių metu žuvo šimtai tūkstančių žmonių.
Romos k atalikų ir a rmėnų apaštalinė Bažnyčios glaudžiai bendradarbiauja. Artimi santykiai buvo užmegzti maždaug prieš beveik keturis dešimtmečius, kai pirmą kartą susitiko popiežius Paulius VI ir katolikosas Vaskenas I. Vėliau susitiko jų įpėdiniai – popiežius Jonas Paulius II ir katolikosas Kerkinas I. 2000 krikščionybės didžiojo jubiliejaus metais Romoje lankėsi dabartinis armėnų katolikosas Karekinas II. Kartu su Popiežiumi Jono Pauliumi II Šv. Petro bazilikoje vadovautų ekumeninių pamaldų metu buvo pasirašytas bendras teologinis pareiškimas, kuriame sakoma, jog abi Bažnyčios išpažįsta tą patį tikėjimą į “vieną triasmenį Dievą”, “į Viešpatį Jėzų Kristų”, kad abi tiki “vieną, šventą, visuotinę, apaštalinę Bažnyčią”. Pareiškime taip pat tvirtinama, jog abi Bažnyčios švenčia tikrą Eucharistiją, teikia tikrus sakramentus, yra išlaikiusios apaštalinę įpėdinystę ir turi teisėtus kunigus. Kitaip tariant, jau beveik nėra kliūčių visiškos vienybės atkūrimui.

2001 metų vasario mėnesį popiežius Jonas Paulius II ir Armėnų katalikų patriarchas Nerses Bedros XIX Šv. Petro bazilikoje vadovautomis iškilmingomis pamaldomis pažymėjo Armėnijos krikšto 1700 metų sukaktį. O tų pačių 2001 metų rudenį Šv. Tėvas asmeniškai aplankė Armėniją, susitiko su katalikais, su apaštalinės Bažnyčios nariais ir jos vadovu katolikosu Karekinu II.