Maldų savaitė už krikščionių vienybę.

Antradienį, sausio 18-ąją, kaip kasmet, prasidėjo maldų savaitė už krikščionių vienybę, truksianti iki sausio 25-osios. Šiemet jai yra parinkta tema: „Kristus – vienintelis Bažnyčios pamatas“. Šie žodžiai komentuoja apaštalo Pauliaus Pirmajame laiške Korintiečiams minimą sus i kaldymą tuo metu buvusį Korinto krikščionių bendruomenėje. Paulius rašo, kad krikščionys buvo susidalinę į grupes. Vieni, Kristaus mokslą priėmę iš Petro, vadino save Petro mokiniais. Kiti - apie Kristų sužinoję iš Pauliaus, skel bėsi Pauliaus mokiniais, ir taip toliau. Susivaidijusiai Korinto bendruomenei rašytame laiške apaštalas Paulius bara juos, užmiršusius, kad jie niekam kitam nepriklauso ir niekam kitam neturi būti ištikim i , o tik vienam Kristui. Nesvarbu kas atnešė Evangeliją, nesvarbu kokiu būdu ji paskelbta, svarbus turinys, svarbus Kristus, o ne antraeiliai dalykai. Būtent dėl to, tęsiant šią apaštalo Pauliaus mintį, šiemetinei maldų savaites už krikščionių vienybę buvo parinkta tema: „Kristus – vienintelis Bažnyčios pam atas“.


Ekumenizmas, toks kokį dabar pažįstame ir kaip mes jį suprantame, yra palyginti naujas reiškinys. Pernai buvo minimos tik 40-osios dabartinį ekumeninį katalikų Bažnyčios angažavimąsi pradėjusio Vatikano II Susirinkimo dokumento „Unitatis Redintegratio“ paskelbimo metinės. Vis dėlto, krikščionių pastangos vienytis nėra naujas reiškinys. Visais laikai susiskaldymas buvo suprantamas kaip su Kristaus mokym u nesuderinamas blogis. Nors ir kitaip negu dabar buvo suprantama krikščionių vienybė, jos ir anksčiau buvo siekiama ir už ją buvo meldžiamasi.
Reikia vis dėlto pripažinti, kad maldos už krikščionių vienybę savaitės tradicija atsirado aštuonioliktame amžiuje tarp Didžiosios Britanijos protestantų. Katalikų Bažnyčioje maldos už vienybę oktavą pirmą kartą, 1894 metais įvedė popiežius Leonas XIII , šią oktavą siūlęs prieš Sekminių šventę. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 metais. O nuo 1968 metų yra nustatoma bendra maldos už Bažnyčios vienybę savaitės tema . Š iemetinei maldų už krikščionių vienybę savaitei parinktą temą pasiūlė Slovakijos krikščioniškosios Bažnyčios.


Tarp pa starųjų vienerių metų ekumeninių įvykių pats svarbiausias įvyko praėjusių metų lapkričio 27 dieną. Šv. Petro bazilikoje skambant lotyniškoms ir graikiškoms giesmėms, dalyvaujant popiežiui Jonui Pauliui II ir Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, lotyniškų Vakarų Bažnyčia graikiškų Rytų Bažnyčiai perdavė pastaraisiais šimtmečiais Romoje saugotas ir garbintas dviejų garsiųjų Bažnyčios mokytojų – šv. Girgaliaus Nazianziečio ir šv. Jono Auksaburnio relikvijas. Tą dieną Vatikano bazilikoje vykusi iškilmė buvo labai svarbus žingsnis Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių bendroje kelionėje krikščionių vienybės link. Ir nors šiandien krikščionija susikaldžiusi, nors šiandien pasidalinusių krikščioniškų konfesijų yra net kelios dešimtys, tačiau Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių dialogas laikytinas pačiu reikšmingiausi, tarsi viso ekumenizmo ikona, nes būtent dėl Romos ir Konstantinopolio nesusipratimų vienuoliktame amžiuje įvyko didysis skilimas, davęs pradžią vėlesniam susikaldymui.
Praėjusiais metais pozityvių dalykų būta ir lig šiol gana sudėtinguose santykiuose su Rusijos stačiatikiais. Vasarą Maskvos Bažnyčiai buvo grąžinta Vatikane anksčiau saugota Kazanės Dievo Motinos ikona.
Reikšmingesnių poslinkių katalikų santykiuose su protestantiškomis Bažnyčiomis pernai nebūta, tačiau verta prisiminti 1999 metais pasirašytą bendrąją katalikių ir liuteronų Bažnyčių deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos, kuri pašalino vieną svarbių katalikų ir protestantų teologinio dialogo kliūčių.