Antradienį, sausio 18-ąją, kaip kasmet, prasidėjo maldų savaitė už krikščionių vienybę,
truksianti iki sausio 25-osios. Šiemet jai yra parinkta tema: „Kristus – vienintelis
Bažnyčios pamatas“. Šie žodžiai komentuoja apaštalo Pauliaus Pirmajame laiške Korintiečiams
minimą sus
i
kaldymą tuo metu buvusį Korinto krikščionių bendruomenėje. Paulius rašo, kad krikščionys
buvo susidalinę į grupes. Vieni, Kristaus mokslą priėmę iš Petro, vadino save Petro
mokiniais. Kiti - apie Kristų sužinoję
i Pauliaus, skel
bėsi Pauliaus mokiniais, ir taip toliau. Susivaidijusiai Korinto bendruomenei rašytame
laiške apaštalas Paulius bara juos, užmiršusius, kad jie niekam kitam nepriklauso
ir niekam kitam neturi būti ištikim
i
, o tik vienam Kristui. Nesvarbu kas atnešė Evangeliją, nesvarbu kokiu būdu ji paskelbta,
svarbus turinys, svarbus Kristus, o ne antraeiliai dalykai. Būtent dėl to, tęsiant
šią apaštalo Pauliaus mintį, šiemetinei maldų savaites už krikščionių vienybę buvo
parinkta tema: „Kristus – vienintelis Bažnyčios pam
atas“.
Ekumenizmas, toks kokį dabar pažįstame ir kaip mes jį suprantame, yra palyginti naujas
reiškinys. Pernai buvo minimos tik 40-osios dabartinį ekumeninį katalikų Bažnyčios
angažavimąsi pradėjusio Vatikano II Susirinkimo dokumento „Unitatis Redintegratio“
paskelbimo metinės. Vis dėlto, krikščionių pastangos vienytis nėra naujas reiškinys.
Visais laikai susiskaldymas buvo suprantamas kaip su Kristaus mokym
u nesuderinamas blogis.
Nors ir kitaip negu dabar buvo suprantama krikščionių vienybė, jos ir anksčiau buvo
siekiama ir už ją buvo meldžiamasi.
Reikia vis dėlto pripažinti, kad maldos už krikščionių vienybę savaitės tradicija
atsirado aštuonioliktame amžiuje tarp Didžiosios Britanijos protestantų.
Katalikų Bažnyčioje maldos už vienybę oktavą pirmą kartą, 1894 metais įvedė popiežius
Leonas
XIII
, šią oktavą siūlęs prieš Sekminių šventę. Koordinuoti įvairių Bažnyčių maldas už
vienybę ir jas rengti tuo pačiu metu pradėta 1935 metais. O nuo 1968 metų yra nustatoma
bendra maldos už Bažnyčios vienybę savaitės tema
.
iemetinei maldų už krikščionių vienybę savaitei parinktą temą pasiūlė Slovakijos krikščioniškosios
Bažnyčios.
Tarp pa
starųjų vienerių metų ekumeninių įvykių pats svarbiausias įvyko praėjusių metų lapkričio
27 dieną. Šv. Petro bazilikoje skambant lotyniškoms ir graikiškoms giesmėms, dalyvaujant
popiežiui Jonui Pauliui II ir Konstantinopolio patriarchui Baltramiejui I, lotyniškų
Vakarų Bažnyčia graikiškų Rytų Bažnyčiai perdavė pastaraisiais šimtmečiais Romoje
saugotas ir garbintas dviejų garsiųjų Bažnyčios mokytojų – šv. Girgaliaus Nazianziečio
ir šv. Jono Auksaburnio relikvijas. Tą dieną Vatikano bazilikoje vykusi iškilmė
buvo labai
svarbus žingsnis Romos ir Konstantinopolio Bažnyčių bendroje kelionėje krikščionių
vienybės link. Ir nors šiandien krikščionija susikaldžiusi, nors šiandien pasidalinusių
krikščioniškų konfesijų yra net kelios dešimtys, tačiau Romos ir Konstantinopolio
Bažnyčių dialogas laikytinas pačiu reikšmingiausi, tarsi viso ekumenizmo ikona, nes
būtent dėl Romos ir Konstantinopolio nesusipratimų vienuoliktame amžiuje įvyko didysis
skilimas, davęs pradžią vėlesniam susikaldymui.
Praėjusiais metais pozityvių dalykų būta ir lig šiol gana sudėtinguose santykiuose
su Rusijos stačiatikiais. Vasarą Maskvos Bažnyčiai buvo grąžinta Vatikane anksčiau
saugota Kazanės Dievo Motinos ikona.
Reikšmingesnių poslinkių katalikų santykiuose su protestantiškomis Bažnyčiomis pernai
nebūta, tačiau verta prisiminti 1999 metais pasirašytą bendrąją katalikių ir liuteronų
Bažnyčių deklaraciją dėl nuteisinimo doktrinos, kuri pašalino vieną svarbių katalikų
ir protestantų teologinio dialogo kliūčių.