Popiežius Jonas Paulius II šeštadienį priėmė Suomijos krikščionių ekumeninę delegaciją

Krikščioniškosios šaknys yra gyvybiškai svarbios Europos žemyno ateičiai. Tai pažymėjo Popiežius Jonas Paulius II šeštadienį audiencijoje priimdamas Suomijos krikščionių ekumeninę delegaciją.

Suomių delegacija į Romą atvyko ir Popiežių Vatikane aplankė savo šalies dangiškojo globėjo, šv. Henriko šventės proga. Sveikindamas 11 delegacijos narių, Popiežius juos palaimino ir pasakytoje kalboje pasidžiaugė, jog katalikų Bažnyčią ir Suomijos ortodoksų bei evangelikų Bažnyčias sieja šilti ekumeniniai santykiai. Popiežius pažymėjo, jog jų dialogą sutvirtino per eilę metų tęsiami vieni kitų aplankymai, bendros maldos, o ypač Bendras pareiškimas dėl nuteisinimo doktrinos, kurį prieš keletą metų pasirašė katalikų Bažnyčia ir Pasaulinė liuteronų federacija. Visa tai liudija apie įgyvendinamą reikšmingą pažangą mūsų kelyje į pilnutinę krikščionių vienybę, - sakė Suomijos krikščionių ekumeninei delegacijai Jonas Paulius II.

Paminėjęs, jog Suomija šiemet mini savo krašto christianizacijos 850-sias metines, Šv. Tėvas paragino suomius kurti iš krikščioniškųjų šaknų, kurios – sakė Popiežius, yra gyvybiškai svarbios šio Žemyno ateičiai.

Krikščionybė pasiekė dabartinės Suomijos žemes XII amžiuje tuomet kai suomiai ir baltai buvo likusios paskutinėmis nekrikštytomis Europos tautomis. Suomių krikštytoju yra laikomas iš Anglijos kilęs šv. Henrikas. Jis kartu su savo tautiečiu ir būsimuoju popiežiumi Adrianu IV nuvyko į Skandinavijos šalis tuometinio Romos popiežiaus pavedimu. Tapęs Upsalos vyskupu, Henrikas dalyvavo švedų karaliaus Eriko pradėtame suomių christianizacijos žygyje 1155 metais. Suomijoje pasilikęs vysk. Henrikas netrukus buvo nužudytas. Vysk. Henriką šventuoju paskelbė popiežius Adrianas IV-sis, 1158 metais.