Liturginės inkultūracijos naujovės Indijoje

Indijos sirų-malabarų Bažnyčia praturtino savo liturgines apeigas naujomis Indijos kultūrą labiau atitinkančiomis normomis. Šių normų tikslas, pasak Liturginės komisijos pirmininko, vysk. Sebastian Adayanhtrath, yra pritaikyti sakramentų teikimo apeigas ir liturgines formules taip, kad rytų apeigų tikintiesiems jos taptų reikšmingesnės jų pačių kultūriniame kontekste. Štai keli naujų normų pavyzdžiai: krikštas ir tvirtinimas bei eventualiai Pirmoji Komunija suteikiami per tas pačias apeigas tiek suaugusiems, tiek vaikams. Šia norma atsižvelgiama į tai, jog pagal Indijos kultūrinį paveldą, gimimas ir augimas yra laikomi neatskiriamais. Kita norma atgaivinama sena sirų-malabarų patepimo aliejumi prieš krikštą tradicija. Be to, kunigams suteikiama vyskupų teisė laiminti krikštui ir ligonių patepimui skirtą aliejų, kuris, beje, nebūtinai turės būti alyvuogių. Keičiamos kai kurios atgailos ir krikšto sakramentų formulės bei į santuokos sakramento šventimą įvedamos indiškomis tradicijomis praturtintos apeigos. Katalikų vyskupų liturginės komisijos ilgus metus rengtos ir Šv. Tėvo neseniai patvirtintos normos įsigaliojo sausio 6-tą dieną.
Sirų-malabarų apeigų Bažnyčia yra viena iš trijų Indijoje gyvuojančių katalikų bendruomenių. Jos puoselėjamos tradicijos mena apaštalo šv. Tomo apaštalinę veiklą Indijoje pirmajame Bažnyčios amžiuje. Sirų-malabarų katalikų bendruomenė priskaičiuoja maždaug 3 milijonus 500 tūkstančių tikinčiųjų. Didžioji dauguma sirų-malabarų apeigų katalikų gyvena Keralos valstijoje Indijos pietvakariuose. Lotynų apeigų tikintieji sudaro Indijos katalikų daugumą. Trečioji ir mažiausioji Indijoje katalikų bendruomenė yra sirų-malankarų apeigų, įsikūrusi 1930 metais.