Trys Karaliai

Nors Lietuvoje Viešpaties Apsireiškimo šventė, paprastai vadinama Trimis Karaliais, jau atšvęsta praėjusį sekmadienį, tikroji šios šventės data, kaip reikalauja liturginis kalendorius, yra sausio 6-oji. Anksčiau, kol dar Popiežiaus sveikata buvo tvirtesnė, sausio 6-ąją jis aukodavo Viešpaties Apsireiškimo šventės Mišias ir jų metu Šv. Petro bazilikoje konsekruodavo naujus vyskupus. Dabar, jau kelinti metai, šių iškilmių Vatikane nebūna. Ypatingų šventinių pamaldų nebuvo ir šį ketvirtadienį, tačiau, kaip kiekvieną šventadienį, popiežius Jonas Paulius II kartu su į Šv. Petro aikštę susirinkusiais maldininkais kalbėjo vidudienio maldą.


Šia proga maldininkams tartame žodyje Popiežius kalbėjo:
„Atėjome jo pagarbinti“. Šie iš Rytų šalies į Betliejų atkeliavusių išminčių žodžiai, girdėti šios dienos Evangelijoje, yra tema Pasaulinės jaunimo dienos, kuri rugpjūčio mėnesį bus švenčiama Koelne. Kviečiu Vokietijos jaunimą ir visame pasaulyje gyvenančius jų bendraamžius leistis į dvasinę kelionę link šio svarbaus susitikimo, linkiu atpažinti Kristuje Dievo veidą, kaip jį atpažino Trys Karaliai.


Popiežius savo kalboje taip pat paminėjo per Tris Karalius minimą Vaikų misionierių dieną. Vaikai yra Bažnyčios dabartis ir ateitis. Vaikai aktyviai dalyvauja pasaulio evangelizavime ir savo maldomis daro jį saugesnį ir geresnį. Dar kartą ragindamas melstis už vaikus, žuvusius Azijoje, negaliu užmiršti ir tų visame pasaulyje gyvenančių vaikų, kurie ke n čia nuo bado ir ligų, nuo karų ir terorizmo, negaliu užmiršti pagrobtų, dingusių be žinios ir niekingai išnaudojamų vaikų.
Popiežius padėkojo vaikus globojančioms institucijoms ir pridūrė evangelisto Morkaus užrašytus Kristaus žodžius: „Kas nepriima Dievo karalystės kaip vaikas, - neįeis į ją“. Tepadeda mums Švenčiausioji Mergelė Marija, šiandien parodžiusi Kristų visoms tautoms, priimti jį ir garbinti kaip vaikai.


Popiežiaus paminėta Vaikų misionierių diena savo istorija siekia devynioliktojo amžiaus vidurį. 1843 metais prancūzas vyskupas Forbin Janson paragino Prancūzijos vaikus melstis už kenčiančius vaikus Kinijoje. Prasidėjo vaikų maldos už misijas judėjimas, kuriam po šimto metų, 1950-aisiais, popiežius Pijus XII suteikė kanoninį pripažinimą ir įvedė Vaikų misionierių dieną, kasmet švenčiamą sausio 6-ąją.


Po kartu su mal dininkais kalbėtos „Viešpaties Angelas“ maldos Popiežius dar tarė keletą sveikinimo žodžių italų folklorinio kortežo dalyvi ams, su savo tradiciniais kostiumais dalyvavusiems vidudienio maldos susitikime. Viso korteže dalyvavo pusantro tūkstanči o žmonių , dvidešimt žirgų. Korteže ėjo Trys Karaliai ir itališko kalėdinio folkloro herojė – senė Befana. Pagal čionykščius papročius vaikams dovanas dalina ne Kalėdų Senis, bet senė Befana. Dovanos dalijamos ne per Kalėdas, bet Trijų Karalių šventės dieną . Befanos vardas tikriausiai kilęs iš Epifanijos, tai yra Viešpaties Apsireiškimo šventės lotyniško pavadinimo.


K albėdamas ketvirtadienio vidudienį, Popiežius taip pat pasveikino Rytų krikščionis. Kalėd inio džiaugsmo ir ramybės Popiežius linkėjo nereformuoto kalendo riaus besilaikančioms Rytų Bažnyčioms, kurios ši omis dienomis š ven čia Kalėdas.


Kaip žinoma, krikščionių naudojamus du kalendorius – senąjį nereformuotą Julijaus kalendorių ir reformuotąjį Grigaliaus kalendorių skiria 13 dienų. Šį ketvirtadienį, sausio 6-ąją, kai katalikų Bažnyčia ir kitos reformuoto grigališko jo kalendoriaus besilaikančios krikščionių Bažnyčios švenčia Kristaus Apsireiškimą, senojo Julijaus kalendoriaus besilaikančios Bažnyčios dar tik rengiasi švęsti Kalėdas. Ketvirtadienio vakarą šių krikščioniškų bendruomenių nariai švenčia Kalėdų vigiliją. Penktadienis, pagal mūsų kalendorių – sausio 7-oji, pagal nereformuotą Julijaus kalendorių yra gruodžio 25-oji. Keletui krikščioniškų Rytų Bažnyčių tai Kalėdų diena.
Šešioliktojo am˛iaus pabaigoje popiežius Grigalius XIII reformavo iki tol galiojusį imperatoriaus Julijaus Cezario paskutiniame amžiuje prieš Kristų sudarytą metų trukmės skaičiavimo sistemą. Grigaliaus reforma nustatė tikslesnę keliamųjų metų skaičiavimo tvarką ir kartu tiksliau priderino kalendorinių metų trukmę prie astronominės metų trukmės. Naujoji reforma greit buvo įvesta visame Vakarų krikščionių pasaulyje, vėliau ir daugumoje kitų krikščioniškų Bažnyčių, o kartu su Vakarų civilizacijos plitimu – ir visame pasaulyje. Tačiau keletas Rytų Bažnyčių reformos nepripažino ir iki šios dienos tebesilaiko senojo kalendoriaus. Kai kur ir civilinių metų skaičiavimui dar ilgai buvo naudojamas Julijaus kalendorius, pavyzdžiui - carinėje Rusijoje. Šiandien senojo kalendoriaus laikomasi tik bažnytinių švenčių datai nustatyti. Julijaus kalendorius galioja Maskvos patriarchate ir jam pavaldžiose Bažnyčiose, Serbijos ortodoksų Bažnyčioje, Jeruzalės ortodoksų patriarchate ir Sinajaus kalno ortodoksų vienuolyne, kuris yra pavaldus Jeruzalės patriarchatui , taip pat kai kuriose mažesnėse Rytų Bažnyčiose. Tuo tarpu ortodoksijos ˛idinys – Konstantinopolio patriarchatas , o taip pat nemažai kitų Rytų Bažnyčių šventes skaičiuoja pagal reformuot ą kalendori ų .