Sekmadienį sveikindamas vidudienio maldos proga į Šv. Petro aikštę susirinkusius maldininkus,
popiežius Jonas Paulius II jiems kalbėjo apie jau priartėjusias Kalėdas.
Kalėdų šventė, pat
i svarbiausia ir brangiausia liaudies pamaldumo tradicijoje, yra kupina
įvairių simbolių, būdingų daugeliui kultūrų. Tarp jų bene dažniausias ir labiausiai
paplitęs simbolis yra prakartėlė. Prie prakartėlės statoma Kalėdų eglė, simbolizuojanti
gyvybę. Žiemą žaliuojantis medis yra nemirštančios gyvybės ženklas. Po eglute dedamos
dovanos simbolizuoja Kristų – didžiausią Dievo dovaną žmonijai. Taigi, visi Kalėdų
simboliai kalba Dievo mums dovanojamą naują gyvybę. Mums, Kalėdų slėpinio liudininkams
ir dalyviams, tai raginimas šventiniame šurmulyje neužmiršti Kalėdų esmės. Per Kalėdas
sveikin
dami savo artimuosius, juos apdovanodami,
negalime užmiršti, kad svarbūs
ne
tik materialiniai dalykai, ne tik po eglute padėto
s
dovanos, bet visų pirma bičiulystė ir meilė, atleidimas ir įsiklausymas, savo laiko
ir dėmesio dovanojimas kitam žmogui. Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums džiugiai
išgyventi Kalėdų šventes, temoko mus su džiaugsmu save pačius dovanoti kitiems, ypač
tiems, kam labiausiai reikia mūsų dėmesio ir pagalbos.
Šv. Petro aikštėje sekmadienio vidudienį buvo būrys vaikų su savo artimaisiais iš
Osetijos Beslano miesto. Juos Kalėdų švenčių proga į Italiją pasikvietė Trento miesto
basieji karmelitai. Mokyklos užgrobimo dramą prieš kelis mėnesius išgyvenusius vaikus
ir jų tėvus Popiežius pasveikino rusų kalba.