Švenčiausiosios Mergelės Marijos Nekaltojo Prasidėjimo iškilmė .

Treciadienio ryta popiežius Jonas Paulius II Šv. Petro bazilikoje aukojo Švenciausiosios Mergeles Marijos Nekaltojo Prasidejimo iškilmes Mišias. Ši treciadieni, gruodžio 8 diena sukako lygiai 150 metu nuo Nekaltojo Prasidejimo dogmos paskelbimo. Prieš pusantro šimto metu, 1854-uju gruodžio 8-aja, toje pacioje Šv. Petro bazilikoje popiežius Pijus IX iškilmingai paskelbe, jog tikejimas Mergeles Marijos Nekaltuoju Prasidejimu priklauso Bažnycios saugomam ir visiems tikintiesiems privalomam kataliku tikej imo paveldui.

Nekaltojo Prasidejimo dogmos paskelbimo šimtas penkiasdešimtosioms metinems skirti šventiniai renginiai prasideje antradienio vakara Ispanijos ambasados prie Šv. Sosto surengtu koncertu Nekaltai Pradetosios garbei. Treciadienio ryta, kaip sakyta, popiežius Jonas Paulius II vadovavo iškilmingoms Mišioms Šv. Petro bazilikoje, o treciadienio vidudieni, kaip kiekviena šventadieni, kartu su maldininkais susirinkusiais i Šv. Petro aikšte kalbejo “Viešpaties Angelas” malda ir šia proga dar karta pa m inejo šia diena švesta sukakti. Galiausiai, treciadienio pavakare, kaip kasmet gruodžio 8-aja, Popiežius nuvyko i Romos senamiescio Ispanijos aikšte, kurioje jau beveik pusantro šimto metu stovi aukšta kolona su Mergeles Marijos statula, pastatyta tuoj po Nekaltojo Prasidejimo dogmos paskelbimo. Tenai dar karta, su i aikšte susirinkusiais maldininkais, Šv. Tevas maldos žodžiais kreipesi i Nekaltai Pradetaja.

Šiandien kontempliuojame nuolankia Nazareto Mergaite, kurios gimimas ir Nekaltas Prasidejimas amžinuosiuose Dievo planuose buvo numatytas kartu su Dievo isikunijimu ir Amžinojo Dievo Žodžio gimimu,- sake Popiežius treciadienio ryta aukotu Mišiu homilijoje. Marija nuo pat prasidejimo akimirkos jau buvo savo Sunaus išganyta ir joje mes matome visu musu i šganymo išsipildyma, matome tai, ko trokšta ir siekia visa Bažnycia, matome visu musu likima. Šia prasme, Marija galime vadinti eschatologine visos Bažnycios ikona. Savo Nekaltuoju Prasidejimu ir savo pritarimu Dievo valiai, savuoju “tebunie” ištartu Diev o pasiuntiniui isikunijimo akimirka, Marija tapo savojo Sunaus misijos bendrininke. Josios sutikimu atsivere visai žmonijai išsivadavimo perspaktyva, išsivadavimo ne nuo istorijos, bet istorijoje. Butent del šio ypatingojo vaidmens, mes drasiai kreipiames i Marija ir prašome: išmelsk taika visam pasauliui. Amžinasis Tevas, kuris Tave išsirinko buti savo Sunaus Motina, ir musu laikais teatnaujina savo gaileisingosios meiles stebukla.

Nekaltojo Prasidejimo iškilmes Mišioms pasibaigus, treciadienio vidudieni, kaip kiekviena šventadieni, popiežius Jonas Paulius II kartu su maldininkais kalbejo “Viešpaties Angelas” malda ir dar karta praše Nekaltai Pradetosios Mergeles Marijos užtarimo dabartiniam pasauliui. Visu pirma Šv. Tevas praše išmelsti taikos malone Ira k ui, kur Nekaltai Pradetosios šventes išvakarese, antradienio vakara buvo ivykdyti du pasikesinimai prieš krikšcioniu maldos namus. Teroristai susprogdino dvi Mosluo miesto bažnycias – armenu bažnycia ir chaledeju katedra. Ši karta, atrodo, nieks nežuvo. G i nkluoti teroristai i bažnycias isiverže pamaldu metu, išvare lauk maldininkus, ir susprogdino bažnyciu viduje padetus užtaisus.

Meldžiu Viešpati, Nekaltai Pradetajai Mergelei Marijai užtariant, kad brangioji irakieciu tauta kuo greiciau sulauktų susitaikinimo ir taikos dienų,- sake Popiežius.

Treciadienio pavakare, 17 valanda, Šv. Tevas, kaip kasmet Nekaltojo Prasidejimo iškilmes diena, nuvyko padeti geliu prie Romos Ispanijos aikšteje esancios kolonos, pastatos Nekaltojo Prasidejimo dogmos paskelbimo at minimui.

Nekaltai Pradetoji Mergele! Dar karta susirinkome Taves pagarbinti prie šios kolonos, nuo kurios viršunes Tavo rupestingas žvilgsnis stebi Romos miesta ir visa pasauli. Jau prieš pusantro šimto metu palaimintasis Pijus IX paskelbe kataliku tikejimo tiesa, jog numatant Tavo Sunaus Jezaus Kristaus mirti ir prisikelima, dar prieš savo gimima Tu buvai apsaugota nuo gimtosios nuodemes. Nekaltai Pradetoji Mergele! Tavo nekaltas dvasini grožis mums yra pasitikejimo ir vilties versme. Turedami Tave, Šven t oji Mergele, savaja Motina, mes drasiai einame gyvenimo keliais i musu luakianti galutini išganyma. Pasitikejimo kupini Tave meldžiame: padek mums kurti toki pasauli, kuriame butu mylima ir ginama kiekvieno žmogaus gyvybe, kuriame nebutu smurto ir visi iš t vermingai siektu traikos. Nekaltai Pradetoji Mergele! Šiais Eucharistijos metais mokyk mus su atnaujintu tikejimu ir degancia meile švesti Kristaus Kuno ir Kraujo slepinius. Padek mums iš Taves, Eucharistijos Moterie, išmokti džiugiai mineti didžiuosius s t ebuklus, kuriuos Dievas nuolat vykdo žmoniu širdyse. Švenciausioji Mergele, kaip rupestinga Motina, vesk mus gerio keliais! Amen.