Pirmasis Advento pamokslas Vatikane.

Popiežiaus rūmų pamokslininkas kapucinas tėvas Raniero Cantalamessa penktadienio rytą sakė pirmąjį Advento pamokslą. Tokie Popiežiaus pamokslininko vadovaujami maldos susitikimai Popiežiaus rūmuose rengiami per Adventą, besiruošiant Kalėdoms, ir per Gavėn i ą, kai rengiamasi Velykų iškilmei. Šiemetinių Advento pamosklų iš viso bus trys: pirmasis tėvo Cantalamessa vadovautas susitikimas įvyko šį penktadienį, kiti du vyks gruodžio 10-ąją ir gruodžio 17-ąją.

Kadangi jau nuo spalio mėnesio Bažnyčia švenčia Eucharistijos metus, dėl to ir šiemetiniuose Advento pamoksluose kalbama apie Eucharistiją. Penktadienio ryto pamoksle buvo kalbama apie Švenčiausiojo Sakramento adoraciją, apie šios eucahristinio pamaldumo formos istorinę geneę ir prasmę. Popiežiaus pamokslini n kas pirmiausia priminė “Adoro te devote” giesmę - vieną garsiausių liturginių himnų, skirtų Eucharistijai. Šį himną, skirtą Devintinių šventei, tryliktame amžiuje sukūrė šv. Tomas Akvinietis. Maždaug tuo pat metu kai Tomas Akvinietis kūrė šią giesmę, Bažn y čia pradėjo švęsti Devintines ir kartu įsigalėjo eucharistinių adoracijų paprotys. Tėvas Cantalamessa aiškino, kad ši eucharistinio pamaldumo forma kilo ne tiek iš liaudies pamaldumo tradicijos, kiek visų pirma iš tuo metu Bažnyčioje galiojusios pasaulieč i ų dalyvavimo Eucharistijos šventime tvarkos. Šiandien visi žinome, kad jei žmogus Mišių metu neina komunijos, tai jo dalyvavimas Mišiose nėra pilnas. Tais laikais, tryliktame amžiuje, buvo šiek tiek kitaip – komunijos priėmimas buvo išskirtinis įvykis ir t am buvo keliamos griežtesnės sąlygos. Dėl to ieškota kitų bendravimo su Eucharistijoje esančiu Kristumi formų. Šitaip išsivystė visualaus kontakto forma. Jei žmogus negali dažnai komunijoje priimti Kristaus, tai jis bent klauspiasi prieš Ostiją ir su Kris t umi bendrauja žvilgsniu.

Šiandien Bažnyčioje galioja šiek tiek kitokia Echaristijos sakramento tvarka. Dėl to, kai kam galėtų atrodyti, kad adoracija, istoriškai susiformavusi kaip komunijos pakaitalas, tarsi jau nereikalinga. Tačiau,- sakė tėvas Cantalamessa,- nors adoracija iš tiesų negali pavaduoti dalyvavimo Eucharistijos šventime, vis dėlto nevalia tos senos eucharistinio pamaldumo formos nuvertinti. Mišios aukojamos vykdant Kristaus paliepimą jo atminimui kartoti Paskutinę vakarienę ir nekruvinu būdu minėti jo kruviną auką ant kryžiaus. Mes renkamės prie Eucharistijos stalo, nes Kristus mums tai liepė daryti jo atminimui. Tačiau jei šiame Kristaus priesake labiau akcentuosime pati “atminimo”, “minėjimo” momentą, tai negalime nesutikti, kad pats minėji m o veiksmas visų pirma vyksta žmogaus mintyse, jo sąžinėje. Tad Švenčiausiojo Sakramento adoracija irgi yra Kristaus minėjimas, irgi yra jo priesako tai daryti jo atminimui vykdymas.