Europos Sąjungoje krikščioniui nelieka vietos.

Pirmadienį įvairiose internetinėse svetainėse – Delfi, bernardinai ir Omni - paskelbtas ELTOS korespondento Vladimiro Laučiaus pokalbis su Vilniaus arkivyskupu kardinolu Audriu Juozu Bačkiu apie Europos konstituciją ir, kad Europos Sąjungoje krikščioniui nelieka vietos, susilaukė nemažo „internautų“ dėmesio. Nekultūringi ir įžeidžiantys komentarai „Delfyje“, nuosaikesni ir diskusijai galintys paskatinti – kitose minėtose internetinėse svetainėse. Žinom, kad nemaža mūsų klausytojų dalis internetu nesinaudoja, tad atpasakojame kardinolo Bačkio pokalbį su ELTOS korespondentu.
Kardinolas pabrėžė, kad ir Šventas Tėvas, ir Bažnyčia, ir krikščionių bendruomenė apgailestavo, kad Europos konstitucinėje sutartyje nepaminėtos krikščioniškosios šaknys. Džiugina tai, kad minimos juridinį statusą turinčios religinės bendruomenės, su kuriomis turi vykti atviras dialogas. Krikščioniškąsias šaknis ES Konstitucijoje reikėjo paminėti ne todėl, kad to reikia popiežiui, Bažnyčios hierarchijai, o todėl, kad dauguma Europos žmonių laikosi tų šaknų. Tai, kas įvyko dabar, liudija baimę minėti istorinę tiesą. Bažnyčia esmingai prisidėjo prie pirmųjų mokyklų, ligoninių Europoje įsteigimo ir buvo kultūriškai vienijanti jėga. Krikščionybės neminėjimas ES Konstitucijoje - tai istorinės tiesos paneigimas. Tai man skaudžiausia. Nemanau, kad galima ką nors dora pasiekti, dirbant netiesos pagrindu. Jei norime pastatyti kažką patvaraus, reikia sutarti dėl idėjų ir principų. Priešingu atveju tai bus tik interesų sąjunga, kurioje viską lems ekonominiai ir finansiniai dalykai. Istorija rodo, kad vien interesų pagrindu kuriamos koalicijos greit išyra. Deja, šių dienų Vakarų pasaulio problema - istorijos užmarštis. Nepaminėjus ES Konstitucijoje krikščionybės, liko neįvardytas bendras moralinis pagrindas. Įžiūriu čia tam tikrą tolerantiškumo tikinčiųjų atžvilgiu stygių.
Kardinolas mano, kad ES Konstitucija Lietuvoje išties buvo ratifikuota skubotai. Manau, prieš ratifikuojant reikėjo žmones geriau su ja supažindinti. Ratifikavimo skubotumas liudija baimę ir nesiskaitymą su žmonėmis. Kai Lietuva stojo į ES, buvo daug padaryta aiškinant, į kokią sąjungą stojame. Prie to išaiškinimo prisidėjo ir Bažnyčia, primindama krikščioniškąjį paveldą, moralines vertybes. Pabrėžėme, jog esame už Europos susivienijimą, kuris padėtų įveikti nacionalizmą ir jo pagrindu dažnai kurstomą nesantaiką, kuri itin žiauriai pratrūko praėjusiame amžiuje. Man tikrai keista,- sakė kardinolas,- kad ES Konstitucija ratifikuota taip greitai, tarsi norėta patekti į Gineso rekordų knygą. Manau, tai - nepateisinama.
Žurnalisto klausiamas, kokiu pagrindu vienijasi Europa dabar, jei krikščionybė nebėra tuo „vienijančiu vertybiniu pagrindu“, kardinolas Bačkis sakė, kad dabar daugiausia - ekonominiu. Vienijamasi taip pat siekiant užkirsti kelią karams - kad nepasikartotų baisiausios praėjusio šimtmečio patirtys. Tačiau jei Europos vienybė bus statoma tik ant ekonominio ir finansinio pagrindo, konkuruojant su JAV ir Kinija, jei nebus žiūrima visapusės žmonių gerovės, visuomenės moralės, religijos ir kultūros, nemanau, kad žmonės tokioje Europoje bus laimingi.
Vieningos Europos kūrimas tik ekonominių, finansinių ir politinių interesų pagrindu yra pavojingas. Jau dabar galima pajusti kai kurių ES narių norą būti aukščiau už kitus, vadovauti 25 kraštų sąjungai arba daryti jai didesnę įtaką. Tai buvo matyti ir tada, kai ginčytasi dėl Europos krikščioniškųjų šaknų minėjimo Konstitucijoje. Kai kurios valstybės tiesiog užsispyrė ir neleido minėti krikščionybės. Manau, tai daug kam Europoje nepatiks. Nuogąstaujama ne tik dėl dvasinių dalykų užmaršties, bet ir dėl tautinės, kultūrinės tapatybės praradimo.
Regis, Europoje, kuriamoje Briuselio - turiu galvoje įvairias ES struktūras, Europos Parlamentą, - krikščioniui nelieka vietos: jis priverstas arba slėpti savo įsitikinimus, arba pasitraukti, - sakė kardinolas, prisimindamas skandalingai nuskambėjusį italo politiko Rocco Buttiglione nepaskyrimo komisaru Europos komisijoje atvejį. Kokia tada žmogaus įsitikinimų, laisvės, orumo prasmė? Visa tai man kelia nerimą. Laicizmas (antibažnytinė nuostata - ELTA) Europoje tapo dogma. Ta dogma reikalauja pripažinti, kad jeigu nesi laicistas, tai esi blogas europietis. Šiuo atžvilgiu tenka pripažinti, kad tolerancijos ES stinga. Juk turėtų būti išlaikoma pagarba ir religinius įsitikinimus turinčiam žmogui, ir laisvamaniui.
* * *
Galime pažymėti, kad Lietuva buvo ir tarp tų nedaugelio Europos valstybių, kurios siekė, kad ES Konstitucijoje būtų minimos krikščioniškos Europos šaknys. Nors Katalikų Bažnyčia labai palankiai vertino patį ES sutarčių jungimą ir supaprastinimą, tačiau Italijos, Portugalijos, Lenkijos bei Lietuvos balso nepakako, kad būtų pripažintos Europos ištakos – balsų kvotos ir galutinis susitarimas buvo svarbiau.
Kodėl kardinolas Bačkis mano, kad Europos konstituciją Lietuvos Seimas ratifikavo skubotai? Netiesioginį atsakymą randame bernardinai.lt internetinėje svetainėje skelbtuose Jurgitos Žemaitytės pasvarstymuose. Europos Parlamento (EP) Peticijų komitetas paskelbė gavęs Tarptautinio Misijų Centro, įsikūrusio Italijoje, peticiją, kurioje daugiau nei milijonas pasirašiusių žmonių reikalauja paminėti krikščioniškąsias Europos šaknis arba Dievo sąvoką Europos Sąjungos konstitucijos preambulėje.
Atrodytų, kad toks prašymas smarkiai vėluoja. Konstitucinė sutartis visų 25 šalių buvo pasirašyta Romoje spalio 29 d. ir nebėra ką jau čia keisti. Bet Europos Parlamento peticijų komitetas, išnagrinėjęs Italijoje įsikūrusios organizacijos dokumentą, pasiūlė šalims narėms, pageidaujančioms matyti Konstitucijoje vieną ar kitą krikščionybės sąvoką, ratifikuojant ES konstituciją į ratifikavimo dokumentą įrašyti, jog ji preambulėje norėtų tą sąvoką matyti. Tad teisiškai visos kitos šalys, išskyrus Lietuvą, tai gali padaryti.O Lietuva, nors ir skelbėsi, jog siekia, kad ES Konstitucijoje būtų paminėtos Europos krikščioniškos šaknys, konkrečiai šiuo klausimu nieko nepadarė. Visos jėgos buvo nukreiptos į derybas dėl Ignalinos atominės elektrinės uždarymo, į Kaliningrado tranzitą ar į tiesiogines išmokas. Visa kita liko antrame plane.
Naujosios Europos Konstitucijos preambulėje apie krikščioniškąsias Europos šaknis neužsimenama, bet kalbama apie kultūrinį, religinį ir humanistinį Europos paveldą, iš kurio išaugo universaliosios vertybės: neliečiamos ir neatimamos teisės į žmogaus asmens orumą, demokratiją, lygybę, laisvę ir įstatymų viršenybę.
Popiežius Jonas Paulius II Konstitucijos pasirašymo ceremonijos išvakarėse, Vatikane priimdamas Europos Komisijos Pirmininką Romano Prodi, pažymėjo, jog krikščionybė reikšmingai prisidėjo prie bendros Europos tautų savimonės formavimosi ir turėjo lemtingos įtakos formuojantis europietiškai civilizacijai. Šio įnašo nevalia užmiršti, net jei oficialūs dokumentai jo nepripažįsta.