Gailestingumo misionierių suvažiavimas Romoje

„Per šių Šventųjų metų gavėnią ketinu išsiųsti gailestingumo misionierius. Jie bus Bažnyčios motiniško rūpinimosi Dievo tauta ženklas, kad ji giliau įsiskverbtų į šio mūsų tikėjimui tokio esmingai svarbaus slėpinio turtus. Tai bus kunigai, kuriems suteiksiu galią išrišti ir iš nuodėmių, paprastai rezervuotų Apaštalų Sostui, kad per tai išryškėtų jų misijos apimtis. Jie pirmiausia bus gyvas ženklas, kad Tėvas priima visus ieškančius jo atleidimo. Jie bus gailestingumo misionieriai, nes visiems bus tikrai žmoniškumo kupino susitikimo įrankis, išlaisvinimo šaltinis, sklidinas atsakomybės, įgalinančios įveikti kliūtis ir vėl imti praktikuoti naują, per Krikštą dovanotą gyvenimą“, 2015 balandžio 11 dienos bulėje dėl ypatingojo Gailestingumo jubiliejaus paskelbimo „Misericordiae Vultus“ rašė popiežius Pranciškus.

Gailestingumo misionieriais, visuose penkiuose kontinentuose, buvo paskirta beveik 900 kunigų. Nuo šio penktadienio, balandžio 7 dienos, apie pusšešto šimto iš jų dalyvauja kongrese Romoje „Gailestingumas: atleidimas ir dovana“. Pagrindinė kongreso organizatorė yra Popiežiškoji naujojo evangelizavimo taryba.

Gailestingumo misionieriai renkasi maldai Šventosios Dvasios Bažnyčioje Vatikano prieigose. Šeštadienį ryte klausė italų kardinolo Camillo Ruini katechezės pagal apaštalo Petro žodžius iš Evangelijos pagal Joną: „Viešpatie, tu viską žinai. Tu žinai, kad tave myliu“ (Jn 21,17). Po maldos budėjimo kalbėjo arkivyskupas Rino Fisichella, Naujojo Evangelizavimo tarybos pirmininkas, pagal Jėzaus žodžius Petrui „Sek paskui mane!“ (Jn 21,22). Diena užbaigta adoracija.

Gailestingumo misionierių suvažiavimo kulminacija - šventosios Mišios sekmadienį, šv. Petro aikštėje, popiežiui Pranciškui vadovaujant Gailestingumo  sekmadienio iškilmei. Gailestingumo misionieriai yra vieni pagrindinių šios iškilmės svečių.

Gailestingumo misionierių misijos pradžioje jiems buvo pateiktas dviejų šventųjų, abiejų kapucinų vienuolių pavyzdys: tai kroatas šv. t. Leopoldas Mandič ir italas šv. t. Pijus iš Pietrelčinos.

T. Leopoldas (1866-1942) vienuolyno celėje daugiau kaip tris dešimtmečius priimdavo tikinčiuosius išpažinčiai, kasdien paskirdamas nuo 10 iki penkiolikos valandų tikinčiųjų susitaikymui su Dievu ir nuodėmių išrišimui.

Dar plačiau buvo žinomas t. Pijaus iš Pietrelčinos (1887-1969)  vardas. Šis šventasis tapo ypatingu Dievo gailestingumo liudytoju, visą gyvenimą paskirdamas nuodėmklausio tarnystei – Susitaikymo sakramentui.

„Vyskupijose tegu bus surengtos „misijos liaudžiai“, kad šie misionieriai galėtų būti atleidimo džiaugsmo skelbėjai. Tegu jie švenčia su žmonėmis Sutaikinimo sakramentą, kad jubiliejaus metų dovanojamu malonės laiku kuo daugiau nutolusiųjų vėl surastų kelią į Tėvo namus“, Gailestingumo Jubiliejaus bulėje rašė popiežius Pranciškus.

„Negalėjome netęsti gailestingumo dvasingumo, kurį milijonai tikinčiųjų visoje Bažnyčioje patyrė per Gailestingumo jubiliejų. Galime prisiminti, jog, netikėtai, Jubiliejaus užbaigimo laiške popiežius nurodė, kad gailestingumo misionieriai neužbaigs savo tarnystės, bet ją pratęs“, šių dienų misionierių suvažiavimo išvakarėse komentavo arkivyskupas Fisichella. Pasak jo, gailestingumo misionierių susitikimas padės geriau ir plačiau suprasti patirtį, kurią jų misija pagimdė, numatyti tolimesnius žingsnius. Jis pakartojo, kad šių misionierių siuntimas yra Bažnyčios ženklas tikintiesiems: nėra neperžengiamo barjero tarp jų ir Dievo gailestingumo bei atleidimo. Tai kvietimas įveikti užsidarymą, liūdesį generuojantį susigyvenimą su nuodėme, žengti į krikščionišką išlaisvinimą ir džiaugsmą. (Vatikano radijas)