Velykinė apžvalga. Ganytojų sveikinimai

Kastantas Lukėnas

Šioms Velykų šventėms Lietuvos vyskupai parengė bendrą ganytojiškąjį laišką. Jame pažymimas šių metų ypatingumas: „Minime Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šimtmetį ir šv. Jono Pauliaus II vizito Lietuvoje dvidešimtpenkmetį. Švenčiame Trakų Dievo Motinos, Lietuvos globėjos metus ir su džiaugsmu laukiame popiežiaus Pranciškaus atvykstant pas mus šį rudenį“. Ganytojai linki: „Šių metų minėjimai ir susitikimai tebus persmelkti Kristaus prisikėlimo šviesos". Primenamos popiežiaus Pranciškaus apaštališkojo paraginimo Evangelii Gaudium mintys: „Kristaus prisikėlimas nėra praeities dalykas, bet turi pasaulį persunkusios gyvybinės jėgos. Kur visa atrodo jau mirę, vėl ima rodytis prisikėlimo daigai. Tai neprilygstama jėga“ (EG, 276) Vyskupai ragina dalyvauti Prisikėlimo tikrovėje: „Kai neleidžiame nusvirti rankoms ir nepasiduodame nusivylimui, mes jau liudijame prisikėlimo viltį. Kai nepritariame blogiui ir nuodėmei, žengiame į gyvenimą. Kai neužmerkiame akių prieš neteisybę, tampame tiesos vaikais. Kai neapsiribojame tik savo interesais ir pastebime mažiausią, jau esame prisikėlimo tikrovėje“. „Prisikėlęs ir pašlovintas Kristus yra gilioji mūsų vilties versmė“ (EG, 275). Vyskupai baigia laišką padrąsinimu: „Leiskime tikėjimo džiaugsmui prabusti, leiskime Kristui mus prikelti, būkime Jo prisikėlimo ir naujo gyvenimo liudytojai bei dalyviai“.

Vyskupijų svetainėse taip pat skelbiami trumpi sveikinimai. Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pabrėžia visos krikščionijos solidarų susivienijimą švenčiant Kristaus Prisikėlimą ir linki: „švęsdami Viešpaties pergalę kiekvienas stiprinkime savąjį tikėjimą ir supratimą, jog ir mes esame tos pergalės dalininkai“. Šiaulių vyskupas Eugenijjus Bartulis Velykų Sekvencijos žodžiais patikina gyvenimo pergale prieš mirtį: ši žinia „įprasmina mūsų darbus ir kentėjimus,<...> ragina viltingai žvelgti į ateitį“. Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas kantičkinės giesmės žodžiais kviečia nepamiršti, kad Prisikėlimas amžinajam gyvenimui neatsiejamas nuo brangios Kristaus aukos už mus. Jis taip pat primena, kad šiemet mūsų žemiškosios kelionės ypatingas bendrakeleivis yra popiežius Pranciškus, trokštantis, kad pasaulis taptų „Dievo meilės vieta“.

Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas Velyknakčio pamoksle kvietė pasitikti šventą Prisikėlimo naktį negražinant gyvenimo tikrovės. Siekdami Prisikėlimo žinios turime nebijoti įžengti į kapo rūsį. Tas rūsys kažkur čia pat: „mūsų visuomenėje ir šeimose, net mūsų pačių širdyse – tamsiuose asmeninio gyvenimo užkampiuose slepiama labai daug sielvarto ir žaizdų. <...> Kapo rūsiai yra iširusių šeimų istorijos. Kapo rūsiai yra mūsų perpildyti kalėjimai. Kapo rūsiai yra skurdas, iš kurio niekaip nepavyksta išsikapstyti. Kapo rūsys yra ir netikėjimo skurdas“, – sakė Vilniaus arkivyskupas. Jis pabrėžė, kad prieš du tūkstantmečius prisikėlęs Kristus yra gyvas šiandien. „Jeigu tuo netikime, tuomet turime maldauti, kad Viešpats duotų mums tikėjimo malonę. Maldauti, kad atvertų mūsų širdis, kaip aną prisikėlimo naktį, kai buvo nuristas akmuo nuo kapo angos ir kapas prisipildė prisikėlimo šviesos. Nesitenkinkime vidutiniškumu, nenorėkime tik trupučio laimės, verčiau norėkime visko – naujo gyvenimo“, – ragino ganytojas.

Savaitraštyje „Savaitė“ vyskupas Kęstutis Kėvalas pasakoja apie pirmąsias Velykas švenčiamas jam patikėtoje Telšių vyskupijoje. Jis džiaugiasi žemaičių puoselėjamomis tradicijomis, ypač Kalnų giedojimu. Žemaitijoje galima užtikti labai unikalių Velykų Tridienio papročių: pavyzdžiai, Pievėnų parapijoje gyvuoja tradicija inscenizuoti Kristaus suėmimą ir teismą persirengus istoriniais drabužiais. Ganytojas kviečia žvelgti į šventes kaip į svarbų krikščioniškojo gyvenimo dėmenį, vidinio atsinaujinimo siekį. Kristaus Prisikėlimo įvykio šventimas  turi tapti ir asmeniniu prisikėlimu bei švente. Naujo gyvenimo pradžią vyskupas kviečia įžvelgti ir bundančios gamtos ženkluose: „Tas gyvenimo aplink mus skleidimasis ir sužydėjimas nejučia mūsų mintis kreipia į Dievo meilę mums ir Jo troškimą per gamtos grožį ir jos atbudimą sakyti žinią apie save.“,– sako vyskupas Kęstutis Kėvalas.

„Lietuvos žiniose“ kun. Aušvydas Belickas vadina Kristaus Prisikėlimą „naujo gyvenimo dovana“. Jis pažymi, kaip nelengvai brendo Jėzaus mokinių tikėjimas ir pažinimas; ir mes, kasmet švęsdami Velykas, einame dvasinio augimo bei supratimo keliu. „Mirę blogiui, Dievo galia, per Jėzaus prisikėlimą esame prikeliami gėriui ir tiesai naujais žmonėmis“, – rašo jis.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenis Vaškelis apmąsto Velykų viltį, dalydamasis bendrystės atsiminimais su Didžiąją savaitę pas Viešpatį iškeliavusiu šviesios atminties kun. jėzuitu Ladislovu Baliūnu SJ.

Balandžio „Artumoje“ Velykų šventimo įspūdžiais dalijasi vaikai. Ketverių metų Juvilė neabejoja, kad per Velykas reikia eiti į bažnyčią; kai ji su močiute važiavo į bažnyčią, tai net varpais skambino, ir buvo labai gražu. O šešerių metų Kristijonas su tėčiu žaidė statybas ir pastatė bažnyčią. Per Velykas tą bažnyčią papuošė, o per kitas Velykas jau planuoja statyti kitą bažnyčią, net sugalvojo jai bokštą.

Žurnale vaikams „Bitutė“ ruoštis Velykoms padėjo rubrikoje „Pasidaryk pats“ pateikti pasiūlymai. Kovo – balandžio „Bitutė“ moko svetingai priimti šalia mūsų esančius kitokius žmones.

Švėkšnoje šalia Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios akį traukia įspūdingas reginys – neįgaliųjų draugijos iniciatyva margučiais išpuoštas Velykų medis. Šiemet jam papuošti panaudota 16 tūkstančių, dvigubai daugiau kiaušinių negu pernai. Margučiai šiemet sukabinti Lietuvos trispalvės spalvomis, minint Valstybės atkūrimo šimtmetį.