Kazachų abėcėlė – nuo kirilicos į lotyniškąją, galios ir sakraliniams tekstams

Galima bandyti suformuluoti bendrą taisyklę, kuri galiotų įvairiais istoriniais periodais ir skirtingomis lingvistinėmis aplinkybėmis: jei naujos abėcėlės kūrėjai darbuosis išmintingai ir lanksčiai, jiems pavyks perteikti visus senosios abėcėlės garsus, o gal net pagerinti jų ekspresinę išraišką. Taip agentūrai „Fides“ sako Alberto Caplani, Milano katalikų universiteto Lingvistikos ir Naujojo Testamento egzegezės docentas, komentuodamas kaip sudėtingai vyksta numatytas alfabeto keitimas Kazachstane.

Tačiau mokslininkas teigė nemanantis, kad naujosios abėcėlės priėmimas sukeltų vertimo problemų, ypač kalbant apie Bibliją. Svarbu, kad tai vyktų gerbiant kalbos fonemų įvairovę. Kazachstano krikščionių bendruomenei šis naujo alfabeto kūrimas kelia ir Evangelijos bei sakralinių, liturginių, pastoracinių tekstų naujo vertimo klausimą.

2017 m. prezidentas Nursultanas Nazarbajevas pasirašė dekretą, kuriuo numatė laipsnišką kazachų abėcėlės, kuriai užrašyti naudojama kirilicos rašto sistema, perėjimą prie lotyniškosios iki 2025 m.  Tokį sprendimą padiktavo noras pagreitinti šalies modernizacijos procesus ir padidinti užsienio investuotojų ir turistų dėmesį.

Kazachų kalba sudaryta iš garsų, sunkiai perteikiamų paprastomis raidėmis - dėl šios priežasties lingvistų grupė pasiūlė visą eilę atsargumo priemonių, grindžiamų kalbinių žymenų ir digrafų (dvigubų raidžių) naudojimu. Tačiau toks pasiūlymas nepatiko kazachų prezidentui, kuris 2017 m. paskelbė naują dekretą įvedant apostrofų naudojimą. Šis sprendimas sulaukė nemažai kritikos, nes apostrofų naudojimas apsunkina skaitmeninę komunikaciją, pavyzdžiui Google paieškas ar kuriant vadinamuosius haštagus. Tad išleistas dar vienas dekretas, 2018 m. vasarį, kuris numatė naujo alfabeto, sudaryto iš 32 raidžių, papildytų kirčiais ir digrafomis, naudojimą.

Docentas Caplani aiškina, kad yra žinomas ne vienas perėjimas nuo vieno alfabeto prie kito, ne kartą taip nutikę XIX- XX a., ir daugybę kartų antikiniame pasaulyje: pagalvokime apie egiptiečių kalbą, užrašytą koptų ženklais ar persų kalbą užrašytą graikų rašmenimis. Vienas modernių laikų pavyzdžių - turkų kalba, kuri iki XX a. pradžios buvo rašoma arabų rašmenimis. Vėliau jai imta naudoti lotynų abėcėlė, kuri papildyta kai kuriais ženklais norint išreikšti ypatingus fonemus. Straipsnio autoriai pateikia lenkų kalbą kaip ypatingą atvejį - lenkų abėcėlės, kuri turi lotynų šaknis, reforma įvykdyta naudojant kai kuriuos ypatingus ženklus ir skirtingas ženklų kombinacijas, taip sukurta abėcėlė, kuri pajėgi išreikšti didžiąją lenkų kalbos garsų dalį.

Abėcėlės keitimas nėra naujiena šiai Centrinės Azijos šaliai - kazachų kalba, kuri yra tiurkų kalba, buvo rašoma arabų rašmenimis nuo XI a. ik 1927 m. kai sovietų režimas pristatė lotynų alfabetą. O nuo1940 m., norint įtvirtinti sovietų politiką ir tapatybę, buvo pereita prie kirilicos. (Vatikano radijas)