Popiežius meldžiasi už „gyvybę už draugus“ atidavusį herojišką žandarą

Atsisveikinama su kovo 23 dienos teroro akto Trebo miestelyje, šalia Karkasono miesto, pietų Prancūzijoje, aukomis, kurios krito nuo rankos jauno, Prancūzijoje gimusio marokiečių kilmės vyro, veikusio islamiškojo ekstremizmo paskatomis. Jis nužudė savo pagrobto automobilio keleivį, 61 metų amžiaus Jeaną Mazières, sunkiai sužeidė vairuotoją. Įsiveržęs į supermarketą, mirtinai sužalojo čia dirbusį 50 metų Christianą Medves ir vieną klientą, 65 metų amžiaus Hervé Sosna. Galiausiai mirtinai sužalojo žandarmerijos pulkininką leitenantą Arnaud Beltrame’ą, beveik 45 metų amžiaus: jis mirė po keliolikos valandų ligoninėje. Po to ir pats teroristas buvo nukautas specialiųjų pajėgų.

Minėdama žandarmerijos pareigūną žiniasklaida prideda apibūdinimą  - „herojus“, o Prancūzijos vyriausybė pranešė apie trečiadienį jam skiriamą valstybinę pagerbimo ceremoniją Paryžiuje, kuriai vadovaus prezidentas. Arnaud Beltrame pelnė tokį pripažinimą, nes, savo iniciatyva, įtikino teroristą paleisti įkaitę moterį, ir jį patį paimti įkaitu.

Komentuojant kodėl jis taip pasielgė, minimas stiprus pareigos jausmas ir krikščioniškas tikėjimas. Tai savo homilijoje, Verbų sekmadienį, kai buvo skaitomas Jėzaus kančios pasakojimas, priminė ir Karkasono – Narbono vyskupas Alain Planet, melsdamasis už teroro akto aukas. Šiose pamaldose dalyvavo ir keli imamai, vietinės musulmonų bendruomenės lyderiai, išreikšdami savo solidarumą ir jų tikėjimo vardu įvykdyto teroro akto pasmerkimą.

Maldą už mirusius ir užuojautą jų artimiesiems pirmadienio, kovo 26 dienos telegramoje, adresuotoje vyskupui Alainui Planet, išreiškė ir popiežius Pranciškus.

„Ypač sveikinu dosnų ir herojišką pulkininko leitenanto Arnaud Belrame’o poelgį, atidavusį savo gyvybę tam, kad būtų apsaugoti kiti asmenys“, - priduria Šventasis Tėvas, taip pat dar kartą pasmerkdamas aklo smurto aktus.

Daugiau apie prancūzų žandarmerijos pulkininko leitenanto tikėjimą papasakojo t. Jean-Baptiste iš Lagrasse abatijos, gerai pažinojęs žuvusį pareigūną. Pasak jo, Arnaud Beltrame, gimęs krikščionybei gana abejingoje šeimoje, asmeninį tikėjimą atrado būdamas maždaug 33 metų ir ne vienam yra papasakojęs apie savo atsivertimą. Po dvejų metų pasirengimo, 2009 metais, priėmė Sutvirtinimą ir pirmąją Komuniją. Nuo to laiko nuoširdžiai praktikavo savo tikėjimą.

Ilgą laiką buvęs be gyvenimo draugės, 2015 metais šia intencija dalyvavo piligrimystėje į garsią Sainte-Anne-d'Auray šventovę Bretanės regione, šiaurės Prancūzijoje, po kurios apsisprendė susisieti su Marielle, taip pat tikinčia jauna moterimi, dirbančia veterinare laukinių gyvūnų parkuose. Per 2016 metų Velykas su ja susižadėjo Timadeuc abatijoje, taip pat šiaurės Prancūzijoje, tų pačių metų rugpjūtį pora susituokė civilinėmis apeigomis.

Tada, pasakoja t. Jean – Baptiste iš Lagrasse abatijos, kuri yra netoli Karkasono, Arnaud ir Marielle paprašė jo juos palydėti geram santuokos sakramento priėmimui, beveik dvejus metus reguliariai atvykdavo į abatiją maldai ir pokalbiams, buvo Kanos Dievo Motinos maldos grupės nariais, mėgo piligriminius žygius – sportiškas vyras neseniai buvo grįžęs iš Santjago de Kompostelos. Keturias dienas prieš lemtingus įvykius, priduria kunigas, jis gavo žinią, kad pora susituoks pagal katalikų apeigas birželio 9-ąją.

Pasak t. Jean-Baptiste’o, kelios valandos prieš mirtį jis aplankė pulkininką leitenantą, kartu su jo sužadėtine Marielle sukalbėjo maldą, suteikė Paskutinį patepimą. Deja, Arnaud Beltrame nebeatgavo sąmonės iki mirties: tai neleido suteikti santuokos sakramento, kurio jis nuoširdžiai troško.

Kunigas neabejojo, kad velionio herojiškame žingsnyje susiliejo žandaro įsipareigojimas dėl žmonių ir krikščioniškas tikėjimas, kurio vienas iš postulatų yra tai, kad „nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už draugus atiduoti“ (žr. Jn 15,13).

„Arnaud niekada neturės kūniškų vaikų. Tačiau jo herojiškumas pažadins, aš tuo tikiu, daug pasekėjų, kurie aukosis dėl Prancūzijos ir jos krikščioniško džiaugsmo“, - rašo t. Jean-Baptiste. (Vatikano radijas)