Prieš 10 metų mirė Chiara Lubich

Prieš 10 metų – 2008 kovo 14 d. mirė Fokoliarų judėjimo įkūrėja ir vadovė Chiara Lubich. Jos asmenybė ir jos darbo vaisiai palietė tūkstančių žmonių, jaunų ir senų, moterų ir vyrų, pasauliečių ir kunigų, tikinčių ir netikinčių, krikščionių ir nekrikščionių. Viskas prasidėjo Antrojo pasaulinio karo metais, bombardavimo metu šiaurės Italijos Trento mieste (beje, tame pačiame Tridente, kuriame kitados vyko Bažnyčios gyvenimą reformavęs visuotinis susirinkimas). 1943 m., tuomet dar tik 23 metų mergina, stiprios vidinės patirties metu suvokė, kad viskas gali pražūti, bet Dievo meilė visada išlieka.

Iš pradžių Chiara Lubich kartu su savo pirmaisiais bendraminčiais atsidėjo pagalbos darbams, labai reikalingiems karo ir pirmaisiais pokario metais. Tačiau kraštui pradėjus atgauti jėgas po karo sukrėtimo, tas nedidelis draugų būrelis, merginos ir vaikinai, palaipsniui tapo savo autentišką dvasingumą atrandančiu judėjimu. Po dvidešimties metų fokoliarai jau buvo žinomi visoje Italijoje, o 1962 m. sulaukė ir oficialaus Bažnyčios pripažinimo. Ką reiškia judėjimo pavadinimas? Italų kalbos žodis „focolare“ reiškia „židinį“. Tad taikomas šiam katalikų judėjimui jis visų pirma simbolizuoja Evangelijos ugnį. Tačiau „židinys“, „židiniai“ nusako ir paties judėjimo struktūrą – šiuo terminu vadinamos nedidelės bendruomenės, iš kurių judėjimas susideda.

Per kelis dešimtmečius fokoliarai tapo vienu didžiausių šiuolaikinės Bažnyčios judėjimų, šiandien žinomu devyniasdešimtyje pasaulio šalių, turinčiu beveik pusantro šimto tūkstančių narių ir ne vieną milijoną bičiulių.

Chiaros Lubich veikla sulaukė pripažinimo ne tik Bažnyčios viduje. Keliolika pasaulio universitetų jai suteikė garbės daktarės vardą, daug miestų - garbės pilietybę. Ji buvo apdovanota UNESCO taikos premija, Europos Tarybos Žmogaus Teisių premija. Buvo tapusi gerbiamu ir vertinamu autoritetu.