2018-02-10 14:00:00

Sekmadienį Lietuva paaukota Nekaltajai Marijos Širdžiai


Lietuvoje Lurdo Marijos šventė šiemet buvo minima ypatingai: vyskupai, Trakuose garbinamos Marijos, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštienės, paveikslo karūnavimo trišimtųjų metinių proga, Trakų Mergelės Marijos Apsilankymo bazilikoje iškilmingai paaukojo Lietuvą Nekaltajai Marijos, Lietuvos globėjos, Širdžiai.

Arkivyskupas G. Grušas Vatikano radijui: Padėkoti Marijai, Lietuvos Globėjai, yra pirmas mūsų įnašas į Šimtmečio šventimą

„Tai yra tiek padėka Dievo Motinai už globą per visą šimtmetį nuo nepriklausomybės paskelbimo, per džiaugsmus ir sunkumus. Tai ir mūsų tautos pavedimas Dievo Motinos globai dabar ir ateityje. Trakų Dievo Motina, kuri šiemet švenčia 300 metų jubiliejų nuo paveikslo vainikavimo popiežiaus karūna, turi Lietuvos Globėjo titulą. Nusprendėme, kad nepriklausomybės paskelbimo šimtmečio sukakties išvakarėse būtų teisinga ir gera Jai padėkoti ir pavesti mus visus ir mūsų ateitį į Jos rankas. Tai yra pirmas įnašas į šimtmečio šventimą. Todėl ir buvo parinka ši diena. Tą maldą, kuri kalbama sekmadienį Mišiose, kviečiame visus tikinčiuosius toliau kalbėti per visus metus. Pasitikėjimo ir mūsų patikėjimo gestas Dievo Motinos globai nėra vienkartinis dalykas, bet tai mūsų visų, mūsų gyvenimo pavedimas Jos motiniškai globai“.

Arkivysk. G. Grušo homilija šv. Mišiose Trakuose =>>

* * *

Pergalingosios Dievo Motinos paveikslas Trakuose

Trakų Marijos paveikslas 1718 metų rusėjo 4 dieną vainikuotas iš Romos atgabentomis ausinėmis karūnomis, nors pasak mariologo Juozo Vaišnoros, MIC, šis paveikslas buvęs vainikuotas kelis kartus ne popiežiškosiomis karūnomis. Pirmą kartą Marijos paveikslas vainikuotas Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Vytauto Didžiojo dovanota gryno aukso karūna, svėrusia pusketvirto svaro ir išpuošta brangakmeniais.

1718 metų vainikavimo iškilmės buvusios itin iškilmingos; jos truko aštuonias dienas nuo rugsėjo 3 iki 12. Vainikai buvo nešami į Trakų baziliką procesijoje, vadovaujant Vilniaus, Žemaičių ir Smolensko vyskupams. Ganytojai su dvasininkais, didikais ir miniomis žmonių ėjo pro iškilmei pastatytus penkerius puošnius raidžių formos vartus, kartu sudarančius Marijos vardą: („M“, „A“, „R“, „I“, „A“). Vilniaus vyskupui Konstantinui Kazimierui Bžostovskiui vainikuojant paveikslą buvo giedama iškilmei sukurta giesmė, skambėjo bažnyčių varpai ir šaudė patrankos. Iškilmės Mišioms vadovavo Smolensko vyskupas Liudvikas Oginskis, kuris ta proga pasakė homiliją. Kitomis atlaidų dienomis apie dešimt tūkstančių žmonių pasiruošė Sutvirtinimo sakramentui ir jį priėmė.

Trakų Bazilikoje saugomas Dievo gimdytojos su Sūnumi paveikslas yra laikomas ne tik seniausiu LDK, bet ir pirmuoju pagarsėjusiu stebuklais. Paveikslą savo gimtinei padovanojo Vytautas Didysis, o Lietuvos valdovui paveikslą padovanojęs Bizantijos Imperatorius Manuilas II Paleologas. Paveikslo istorija esą siekianti dvyliktojo amžiaus Bizantiją, kuomet imperatorius po pergalingo mūšio jį atgabeno į Konstantinopolį „ant sidabrinio triumfo vežimo, traukiamo keturių baltų žirgų“. Stebuklingas Trakų Dievo Motinos paveikslas priklauso bizantiškų Marijos ikonų tipui, vadinamam „Nikopoja“, t.y. Pergalingoji Dievo Motina. Trakų Dievo Gimdytojai pripažinti Lietuvos globėjos ir Ligonių Sveikatos titulai.

Lietuvos vyskupai nusprendė paaukoti Lietuvą Nekaltajai Marijos, Lietuvos globėjos, Širdžiai, atsimindami Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo 1918 metų vasario 16-ąją šimtmetį, pakvietė patikėti Marijos globai Lietuvos dabartį ir ateitį, atnaujinti tikėjimą, puoselėtą protėvių, tačiau visų pirma pabrėžė, kad tai tikėjimo veiksmas, išreiškiantis pasitikėjimą Marija, pagal Jėzaus žodžius, pasakytus jo kančią valandą motinai Marijai ir apaštalui Jonui. Nukryžiuotas Jėzus, kreipdamasis į Joną pasakė: „Štai tavo motina!“. Šie Jėzaus žodžiai paimti iš evangelisto šv. Jono pasakojimo apie Jėzaus kančią, mirtį ir prisikėlimą.  „Jėzus tarė motinai: „Moterie, štai tavo sūnus!“. Paskui tarė mokiniui: „Štai tavo motina!“ Ir nuo tos valandos mokinys pasiėmė ją pas save.“ (Jn 19, 26-27).

(Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.