Popiežius Raudonojo Kryžiaus savanoriams: padėkite neskirstydami

Šeštadienio vidudienį popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė šešis tūkstančius Italijos Raudonojo Kryžiaus savanorių, į šį susitikimą atvyko ir keliolikos kitų šalių Raudonojo Kryžiaus organizacijų vadovai, kaip ir Raudonojo Kryžiaus bei Raudonojo Pusmėnulio federacijos pirmininkas.

Pasak Pranciškaus, Italijos ir kitų nacionalinių Raudonojo Kryžiaus organizacijų darbas yra „nepakeičiamas“: ir kaip apčiuopiama pagalba atsidūrusiems vienokiose ar kitokiose nelaimėse, ir kaip naujos, atviros, solidarios nuostatos ar mentaliteto skleidimas.

Šventasis Tėvas sugretino Raudonojo Kryžiaus nuostatas, įrašytas jo statute, su Gerojo Samariečio (Lk 10,25-37) palyginimu, su miela ir nesavanaudiška Samariečio figūra, kuri įkvepia ir apšviečia savanorystę.

Vienas iš Raudonojo Kryžiaus statuto principų yra „žmogiškumas“, kuris motyvuoja padėti arba užkirsti kelią žmogiškai kančiai, kur prireikia. Toks pat žmogiškumas paskatino Gerąjį Samarietį pasilenkti prie sužeisto žmogaus pakelėje. Jis pajaučia gailestį ir tampa jam artimu: be gailesčio ar atjautos jis būtų laikęsis atokiai, o plėšikų sumuštas žmogus būtų buvęs tik kažkas be veido.

Kiek dar, taip pat mūsų pasaulyje, vaikų, senelių, moterų ir vyrų, kurių veidas nepripažįstamas vieninteliu ir nepakeičiamu, kurie lieka nematomi, nes dengiami abejingumo šešėlio. Šis trukdo pamatyti kitą, išgirsti jo balsą ir pajusti jo kančią, - sakė popiežius Pranciškus, pakartojęs, jog atliekų ar išmetimo kultūra yra „anonimiška“, beveidė, be tarpusavio ryšių. Ji pasirūpina tik kai kuriais, daugybę kitų apeidama. Pabrėžti žmogiškumo principą reiškia skleisti tokią nuostatą ir praktiką, kuri į socialinio gyvenimo centrą pastato ne ekonominius interesus, bet rūpestį žmonėmis, nes pripažįsta kiekvieno asmens vertę.

Kitas Raudonojo Kryžiaus statute įtvirtintas principas yra „nešališkumas“, kitaip tariant, savo misijos vykdymas nepaisant tautybės, rasės, statuso ar politinės nuomonės. Iš šio antrojo principo logiškai išplaukia trečiasis – „neutralumas“: organizacija neremia nei vienos pusės konfliktuose ar politiniuose, rasiniuose bei religiniuose nesutarimuose. Šis veiksmo kriterijus kontrastuoja su šiandien pakankamai ryškia tendencija skirstyti, kas yra vertas dėmesio ir pagalbos, ir kas, priešingai, nėra vertas.

Ir Samarietis Evangelijos pasakojime elgiasi nešališkai: jis neklausinėja žmogaus ant žemės, prieš jam padėdamas, apie jo kilmę ar tikėjimą, buvo nuskriaustas su priežastimi ar be priežasties. Ne, Gerasis Samarietis neegzaminuoja nelaimėje atsidūrusiojo, neteisia, nekelia moralinių ar religinių sąlygų. Paprasčiausiai sutvarsto žaizdas ir nugabena ligonį į užeigą, užmoka už tolesnį rūpestį ir materialius poreikius, kurių negalima atidėti. Samarietis veikia ir myli. Už jo figūros ryškėja kita, paties Jėzaus, kuris pasilenkė virš visos žmonijos, kiekvieną pavadindamas broliais, be skirstymo, kiekvienai žmogiškai būtybei pasiūlydamas savo išganymą.

Pasak popiežiaus, Raudonojo Kryžiaus ir Raudonojo Pusmėnulio federacija, vienijanti per 190 nacionalinių judėjimų, veikdama pagal žmoniškumo, nešališkumo ir neutralumo principus, „globalizavo“ pagalbą, o taip pat parėmė tautų tarpusavio supratimą, draugystę, bendradarbiavimą ir taiką. „Kas mato kitus per draugystės akinius, o ne varžymosi ar konflikto lęšius, tampa labiau gyvenamo ir žmogiško pasaulio statytoju“, - sakė popiežius, pridurdamas, jog negali nepaminėti tų, kurie prarado gyvybę pagalbos misijose.

„Atleiskite, neprarado jos, tačiau dovanojo, ją dovanojo! Tai jūsų kankiniai. Ir Jėzus sako, kad nėra didesnės meilės, nei atiduoti gyvybę už kitus. Ir jūs savo tarpe turite tokių. Tegu jie mus įkvepia, jus įkvepia, jums padeda ir saugo iš dangaus“, - kalbėjo Šventasis Tėvas, kalbą užbaigęs malda į Prisikėlusiojo Dvasią, meilės ir taikos Dvasią, kad išmokytų šio kelio ir padėtų juo eiti. (Vatikano radijas)