„Šios dienos minėjimas skirtas švęsti laisvę. Prisimename laisvės gynėjus, kurių didelė dalis paaukojo patį didžiausią dalyką savo gyvenime, kad būtų išsaugota ši brangi dovana. Jie paskatino mus žvelgti ne vien tiktai į praeitį, bet ir į ateitį. Jie mums primena, kad mes privalome dirbti daug ir sunkiai, kad išsaugotume laisvę, ir užtikrintume, kad žmonės tinkamai naudotųsi savo laisve, kad galėtų gyventi oriai, siektų tiesos ir laikytųsi įstatymų. Tikroji laisvė nereiškia leidimo daryti tai, ko mes norime. Tikroji laisvė suteikia mums galimybę siekti gėrio ir gėrio ne vien tik pavieniams žmonėms, bet ir visai visuomenei. Šiandien, kai prisimename tuos, kurie kentėjo ir mirė laisvės vardan, dar kartą įsipareigokime saugoti šią dovaną ir užtikrinti, kad visi pažadai ir galimybės yra ištesimi“, - kalbėjo arkivyskupas Paulas Gallagheris, vienas iš garbingų svečių Sausio 13-osios dienos minėjimuose Lietuvos Respublikos Seime, Vilniuje.
„Man didžiulė garbė ir malonumas perduoti ir Jo Šventenybės popiežiaus Pranciškaus šiltus linkėjimus, kuris dar kartą nori patikinti apie savo dvasinį glaudumą su lietuvių tauta ir jai siunčiamas maldas“, - sakė Šventojo Sosto diplomatijos vadovas, pradėdamas savo sveikinimą.
Kalbant apie diplomatiją, arkivyskupas Gallagher taip pat pažymėjo: „mane visuomet labai jaudindavo tas faktas, kad kai jūsų atstovai būdavo priimami Vatikane, jie visuomet dėkodavo už tai, kad Šventasis Sostas niekada nepripažino Lietuvos aneksijos. Jie taip pat minėdavo, koks svarbus buvo Vatikano radijas, kuris teikė paslaugas per lietuvių kalba transliuojamas laidas būtent tuo metu, kai Bažnyčios atstovai Lietuvoje dirbti nelabai galėjo. Nuo pat to laiko, kai 1991 metais atkūrėme savo diplomatinius santykius, santykiai tarp Šventojo Sosto ir Lietuvos visuomet buvo draugiški“.
Numatyta, kad Sausio 13-osios, Laisvės gynėjų dienos pavakare Vilniaus Arkikatedroje bazilikoje arkivyskupas Paulas Richardas Gallagheris taip pat aukos šv. Mišias, o po jų, Tremtinių koplyčioje, bus palaiminta iš Sibiro parvežtos Korbiko Švč. Mergelės Marijos skulptūra.
Tarp kitų Sausio 13 dienos minėjimų kalbėtojų – dar du labai gerai Lietuvos katalikų Bažnyčioje žinomi vardai: sesuo Nijolė Sadūnaitė ir arkivyskupas Sigitas Tamkevičius, kuris pakvietė „visus Lietuvos žmones, kuriems ne vis tiek išsivaikščioja ar klesti Lietuva, budėti ir saugoti šias keturias kolonas: Dievą, Lietuvą, šeimą ir moralę. Jei šios kolonos bus tvirtos, tuomet būsime pajėgūs atsiliepti į visus dabarties iššūkius, tame tarpe ir į emigracijos iššūkį. Jei šių kolonų nepaisysime, tuomet visos gražios idėjos ir liks idėjomis be laukiamų vaisių“. Be šių kolonų, pasak Kauno arkivyskupo emerito, žmogaus dvasia miršta, lieka vien meilė pinigui ir toli nesiekiantis egoizmas.
Sesei Nijolei Sadūnaitei buvo įteikta „Laisvės premija“, primenant įspūdingą šios vienuolės ir disidentės biografiją, nenutrūkstantį darbą dėl Dievo, žmogaus ir savo krašto iki pat šios dienos.
*
Pasinaudojame proga pateikti daugiau detalių apie šv. Joną Paulių II ir 1991 m. sausio įvykius Lietuvoje.
Tragiškų 1991 sausio 13-osios įvykių Vilniuje išvakarėse popiežius Jonas Paulius II viešai išreiškė savo gilų susirūpinimą Lietuvoje kylančia įtampa telegramoje Lietuvos Vyskupų Konferencijos pirmininkui ir Kauno arkivyskupui kardinolui Vincentui Sladkevičiui. Penktadienį, sausio 11 d. pasiųstos telegramos tekstą Vatikano dienraštis „L’Osservatore Romano“ paskelbė sausio 12 d. pirmame puslapyje. Jono Pauliaus II telegramoje buvo rašoma:
„Šiuo metu, kai mane pasiekė žinios apie naujus sunkumus, per Jūsų Eminenciją noriu dar kartą išreikšti savo solidarumą brangiajai lietuvių tautai jos kančios ir nerimo valandą.
Karštai tikiuosi, kad praeities patirtis visus paskatins ištvermingai ir kantriai tarpusavio pagarba ir susipratimu besiremiančiu dialogo keliu teisingai išspręsti dabartinį įtempimą sukeliančias problemas. Pavedu Gailestingumo Motinai šį karštą troškimą, kylantį iš rūpesčio kupinos mano širdies gelmių, drauge meldžiu Visagalį Dievą laiminti kilniąją lietuvių tautą ir jos ganytojus“.
1991 sausio 12 dieną Apaštališkuosiuose rūmuose vyko Naujametinis popiežiaus susitikimas su prie Šventojo Sosto akredituotu diplomatiniu korpusu. Popiežius Jonas Paulius II, kreipdamasis į 125 diplomatinių misijų vadovus, paminėjo Europos vidurio rytų ir pietryčių kraštų pasiekimus, išsikovotą laisvę ir iškilusias naujas problemas. Jonas Paulius II tąsyk sakė:
„Susirūpinę sekam politines permainas Vidurio ir Rytų Europos kraštuose, įskaitant Albaniją. Tų kraštų visuomeninį gyvenimą ženklina neraminanti įtampa ir didelį lūkesčiai. Turiu mintyse Baltijos šalis, ypač man brangią Lietuvą. (...) Jei 1990 metai buvo laisvės metai, 1991 tebūna solidarumo metais“.
1991 m. sausio 13 d., sekmadienį, Bažnyčioje buvo minima neeilinė Maldų už taiką diena. Maldų tikslas - atitolinti Persų Įlankoje grėsusio karo pavojų. Ši tema buvo pagrindinė Jonas Pauliaus II „Viešpaties Angelo“ maldos susitikime Šv. Petro aikštėje. Tačiau popiežius taip pat atkreipė dėmesį į grupę asmenų, Šv. Petro aikštėje iškėlusią Lietuvos trispalvę ir transparantą su Lietuvos vardu. Tai buvo grupė Romos lietuvių, kurie po vyskupo Antano Deksnio Vatikano radijo koplyčioje aukotų sekmadienio Mišių, kurių metu buvo melstasi už sausio 13-osios aukas, ėjo į Šv. Petro aikštę melstis popiežiaus intencija.
Popiežius po Maldų už taiką dienai skirtos kalbos sukalbėjo Vidudienio maldą, suteikė Apaštališkąjį palaiminimą ir tuoj po to trumpai pasveikino lietuvius. Popiežius itališkai pasakė:
„Matydamas grupę lietuvių, noriu lietuvių tautą užtikrinti, kad su ja kenčiu ir meldžiuosi“. (Vatikano radijas, lrs.lt, vilnensis.lt)
All the contents on this site are copyrighted ©. |