Popiežius: Kurija tarnauja ne sau, bet Petro įpėdiniui ir Bažnyčiai visame pasaulyje

„Kalėdos teatveria mums akis, tepadeda nusikratyti kas nereikalinga ir netikra, kas piktybiška ir nenuoširdu, tepadeda matyti tai kas esmiška, tikra, gera ir autentiška“, sakė popiežius Pranciškus ketvirtadienio rytą vykusio prieškalėdinio susitikimo su Romos Kurijos vadovais metu. Šia proga sakytoje gana ilgoje kalboje popiežius paminėjo pastaruoju metu vykstant Kurijos Reformai išryškėjusias kai kurias smerktinas laikysenas, kenkiančias Kurijos vykdomai diakonystės misijai; pirminė, kad Kurija turi būti gerai veikiantis įrankis, padedantis Romos vyskupui palaikyti ryšius su vietinėmis Bažnyčiomis, su kitomis krikščionių bendruomenėmis ir kitų tikybų išpažinėjais, taip pat su  pasaulio valstybių bendruomene.

Pravesti reformą – tarsi dantų šepetėliu nuvalyti sfinksą

Kalbos apie Romos Kurijos institucijų ir jose dirbančių žmonių tarnystę pradžioje priminęs, kad jau keletą metų vyksta Kurijos reforma, popiežius paminėjo prieš daugiau kaip šimtą metų Kurijoje tarnavusio vyskupo Frédérico De Mérode šmaikštų, bet savaip taiklų, posakį, kad sėkmingai pravesti Romoje reformą, tai tas pats kaip dantų šepetėliu nuvalyti Egipto sfinksą. Tai parodo, sakė popiežius, kiek reikia kantrybės ir delikatumo siekiant šio tikslo, nes juk Kurija yra sena, sudėtinga, garbinga institucija, susidedanti iš žmonių, atėjusių iš skirtingų kultūrų, su savo kalbomis ir mąstysenomis, tačiau ji visada yra struktūriškai susijusi su Romos Vyskupo pirmavimo Bažnyčioje misija ir jai tarnauja. Kurijos darbas yra nukreiptas į ne pačią save, bet į išorę, į Bažnyčią visame pasaulyje; Kurija tarnauja Petro įpėdiniui ir Gerosios naujienos sklaidai pasaulyje. Dėl to ir visi kas dirba Kurijoje privalo vadovautis diakonystės dvasia.

Kas kenkia diakonystei?

Kaip vieną rimtų sunkumų popiežius paminėjo piktnaudžiavimą pasitikėjimu. Tai tie, kurie išduoda jiems suteiktą pasitikėjimą, kurie savo tikslams panaudoja Bažnyčios motinišką gerumą. Jie buvo išrinkti, kad atneštų naujų jėgų Kurijos kūnui ir vykdomai reformai, tačiau nesuprasdami savo didžios atsakomybės kilnumo, pasidavė ambicijoms ir tuščiai garbei. O kai dėl to prireikia juos delikačiai atitolinti, ima šaukti, kad jie yra sistemos kankiniai, kad „popiežius neinformuotas“, kad juos nušalino „senoji gvardija“, vietoj patys sakę „mea culpa“. Yra ir kitų, kurie dar dirba Kurijoje ir kuriems duota laiko sugrįžti į teisingą kelią, su viltimi, kad Bažnyčios kantrybę jie priims kaip progą atsiversti, o ne kaip galimybę pasinaudoti.

Paminėjęs šias blogybės, popiežius  sakė, kad negalima užmiršti ir absoliučios daugumos ištikimų žmonių, kurie dirba pagirtinai stropiai, kompetentingai, pasiaukojamai ir šventai.

Romos Kurijos institucijos kaip jautrios antenos

Romos Kurijos misiją popiežius Pranciškus palygino su siųstuvų ir imtuvų antenomis. Kaip siųstuvų antenos Romos Kurijos žinybos ištikimai transliuoja popiežiaus žinią. Kaip jautrios imtuvų antenos girdi prašymus, klausimus, pageidavimus, šauksmus, džiaugsmus, ašaras Bažnyčių visame pasaulyje ir visa tai perduoda Romos vyskupui. Romos Kurija yra įrankis palaikant Romos vyskupo ryšius su vietinėmis Bažnyčiomis. Panašią užduotį ji atlieka ekumenizmo ir tarpreliginio dialogo srityje. Romos Kurijai taip pat tenka labai svarbi atsakomybė palaikant ryšius su pasaulio valstybių bendruomene, tiesti taikos kelius ir statyti dialogo tiltus.

Betliejaus žvaigždė terodo mums kelią

Baigdamas kalbą savo pagalbininkams ir bendradarbiams popiežius sakė, kad Kalėdos mumis primena, jog tikras tikėjimas visada sukelia žmoguje krizę, jei jis nekeltų krizės, jis nebūtų tikras tikėjimas; jei tikėjimas nekeltų klausimų, turėtume paklausti ar tai tikras tikėjimas; jei tikėjimas mūsų negaivintų, mums reikėtų gaivinti tikėjimą; jei tikėjimas mūsų nesupurtytų, mums reikėtų supurtyti tikėjimą. Tikėjimas tuomet išjudina mūsų širdį, sielą, visą mūsų esybę kai leidžiame Dievui gimti ir atgimti mūsų širdies prakartėlėje, kai leidžiame, kad Betliejaus žvaigždė mus vestų į tą vietą, kur buvo paguldytas gimęs Dievo Sūnus, ne tarp karalių ir prabangos, bet tarp vargstančiųjų ir nuolankiųjų. (Vatikano radijas)