Paskirtas pirmas katalikų vyskupas Azerbaidžane

Popiežius Pranciškus paskyrė vyskupu mažajai Azerbaidžano katalikų bendruomenei vadovaujantį kunigą salezietį Vladimirą Fekete.

Paskirtasis vyskupas gimė 1955 m. Bratislavoje. Baigęs matematikos ir vėliau geologijos studijas, slapta davė įžadus kunigų saleziečių kongregacijoje ir 1983 m., irgi slapta, Berlyne iš kard. Joachimo Meisnerio rankų priėmė kunigo šventimus. Iki pat komunizmo Čekoslovakijoje žlugimo kunigas Fekete savo tarnystę vykdė slapta, tuo pat metu oficialiai dirbdamas kaip geologas. Kai Bažnyčia atgavo laisvę kun. Fekete buvo išsisiųstas pagilti teologijos ir kanonų teisės studijų į Austriją ir į Lenkiją. Grįžęs buvo paskirtas saleziečių noviciato vadovu. 2009 m. kun. Vladimiras Fekete buvo paskirtas Azerbaidžano katalikų misijos „sui iuris“ vadovu, o 2011 m. ją pakėlus į Apaštališkosios prefektūros rangą – Azerbaidžano Apaštališkuoju prefektu.

Azerbaidžano katalikų bendruomenė labai maža – jos narių skaičius nesiekia tūkstančio. Apie 2,5% šalies gyventojų yra krikščionys ortodoksai, priklausantys Baku vyskupijai, kuri savo ruožtu yra pavaldi Maskvos patriarchatui; apie 1,5% priklauso Armėnų Apaštališkajai Bažnyčia. Didžiulė dauguma beveik 10 milijonų Azerbaidžano gyventojų yra musulmonai, dauguma šiitai.

Azerbaidžaną, panašiai kaip ir kitas regiono šalis, krikščionybė pasiekė jau pirmaisiais amžiais. Pasak tradicijos, Kristų čia skelbė apaštalas Baltramiejus ir čia, Baku mieste, jis buvo nukankintas. Vėliau įsivyravęs islamas beveik visiškai ištrynė krikščionybės pėdsakus.

Azerbaidžano katalikų istorija siekia devynioliktojo amžiaus pabaigą. Kaspijos jūroje atradus naftos telkinius, Azerbaidžanas pradėjo traukti verslininkus ir darbininkus iš kitų carinės Rusijos kraštų ir iš užsienio. Greitai susiformavo ortodoksų bendruomenės, o drauge ir didoka katalikų bendruomenė, turėjusi net apie 10 tūkst. narių. 1911 m. ji pasistatydino neogotikinę bažnyčią, dedikuotą Nekaltai Pradėtajai Švč. M. Marijai. Prasidėjus komunistų valdymo laikams katalikų bendruomenė buvo išblaškyta, o bažnyčia 1931 m. nugriauta. Maža Azerbaidžano katalikų bendruomenė atgimė 1992 m. Nuo pat pradžių jai vadovauja saleziečiai iš Slovakijos. Neturėdami savo bažnyčios, Baku miesto katalikai rinkdavosi privačiuose namuose. 2002 m. šv. Jono Pauliaus II vizito metu Azerbaidžiano valdžia padovanojo katalikams sklypą bažnyčios statybai. 2008 m. buvo konsekruota nauja bažnyčia – vienintelė katalikų bažnyčia visame Azerbaidžane. Pernai rugsėjo mėnesį Azerbaidžano katalikus aplankė popiežius Pranciškus. (Vatikano radijas)