Buvęs medikas paskirtas naujuoju Paryžiaus arkivyskupu

Gruodžio 7 dieną popiežius Pranciškus paskyrė dviejų didelių sostinių arkivyskupus, tuo pat metu priimdamas atsistatydinimą ankstesnių, dviejų kardinolų.

Prancūzijos sostinės Paryžiaus arkivyskupu paskirtas Michel Aupetit, iki šiol Nanterre vyskupas. Paryžiaus arkivyskupijos ganytojo pareigose jis pakeis kardinolą Andrè Vingt Trois.

Iš Meksikos sostinės Meksiko arkivyskupo pareigų atsistatydino kardinolas Norberto Rivera Carrera. Šiose pareigose jį pakeičia kitas kardinolas, Carlos Aguiar Retes, iki šiol buvęs Tlalnepantla arkivyskupu.

Paryžiaus arkivyskupijos portale pranešama, kad naujasis arkivyskupas Aupetit pilnai perims pareigas 2018 metų sausio 6 dieną, per Trijų karalių iškilmę, iki to laiko kardinolas Vingt Trois dar tvarkys arkivyskupijos, kuria rūpinosi 12 metų, reikalus kaip apaštalinis administratorius.

Kaip tik gruodžio 7 paskelbtame interviu kardinolas Vingt Trois pasakojo, kad Paryžius yra labai gyvas miestas ir jei „Bažnyčia turi savo gyvenimą, jis nėra atsietas nuo gyvenimo visuomenės, kurioje ji pasodinta“. Ir krikščionys yra vieni iš aktyviausių šios visuomenės narių ne vienoje srityje: švietimo ir ugdymo, ligoninių, solidarumo tinklų padedant benamiams, bejėgiams, migrantams, prostitucijos aukoms.

„Pridurčiau, kad Bažnyčia turi iškelti į šviesą mūsų visuomenės prieštaravimus. Ir turtinguose kvartaluose yra paslėpto žmogiško skurdo, kuris dažnai neįsisąmonintas ir kurį reikia parodyti“, - sakė kardinolas. Jis sutiko, kad nėra lengva valdyti tokio dydžio – savo teritorija, žmonių ir bažnytinio gyvenimo įvairove  - arkivyskupiją. Vienybė ir bendrystė yra nuolatinis Paryžiaus arkivyskupo rūpestis.

Iš kitos pusės, Paryžius yra „misijų žemė“, pažymėjo kardinolas Vingt Trois, kaip jau aiškiai buvo supratęs vienas iš jo pirmtakų, 1940 – 1949 metais Paryžiaus arkivyskupu buvęs kardinolas Emmanuel Suhard. Industrinės revoliucijos, jau nuo 19 amžiaus pirmos pusės, ir masinio egzodo iš kaimų į miestus metu smarkiai išaugęs Paryžius tuo pat metu smarkiai nukrikščionėjo. Paaiškėjo, kad didelio skaičiaus žmonių tikėjimas buvo labiau formalus, nei gilus, ir pasikeitus gyvenimo kaime ir žemės ūkyje aplinkybėms, sunyko. Todėl jau daug dešimtmečių Paryžiaus arkivyskupija vykdo misijas ne vien išorėje, bet ir viduje, priemiesčiuose, kuriuose krikščionybės dvasia buvo beveik išnykusi. „Tačiau jei nori skelbti Evangeliją, reikia eiti ten, kur yra žmonės“, sakė kardinolas. Paklaustas apie pasauliečių tikinčiųjų vaidmenį, jis neabejojo, kad „jie dar turi įsipareigoti!“. Ganytojas prisiminė vieną savo ankstesnę patirtį: tikinti šeima išsikėlė, dėl ekonominių motyvų, į kaimą. Norėdama krikščioniškai ugdyti vaikus, surengė katechezės pamokėles, kurios visiems patiko. Greitai vietos namuose nebepakako, teko išsikelti į savivaldybės salę, o iš šios – į bažnyčią. Kadangi ši buvo labai apleista, nuspręsta ją suremontuoti. Ir tai tęsėsi toliau. Kodėl? „Nes kažkas paėmė dalykus į rankas. Ne už 25 kilometrų gyvenęs klebonas. Ne, vietoje gyvenantys žmonės“, pasakojo kardinolas.

Jo įpėdinis, 1951 metais gimęs Michel Aupetit, Paryžių gerai pažįsta – jis gimė ir užaugo Versalyje. Pažymėtina, kad tai vėlyvas pašaukimas: jis pirmiausia baigė medicinos mokslus ir dvylika metų dirbo kaip gydytojas, į seminariją įstojo būdamas jau 39 metų amžiaus,1990, dar po penkerių metų gaudamas kunigystės šventimus. Nuo tada darbavosi arkivyskupijos parapijose, kol 2013 paskirtas Paryžiaus vyskupu augziliaru, 2014-aisiais paskirtas Nanterre vyskupu, o dabar vėl sugrįžo į sostinę.

Tuo tarpu Meksiko arkivyskupo kardinolo Rivera Carrera įpėdinis kardinolas Aguiar Retes yra gimęs, 1951-aisiais, Tepice, netoli Ramiojo vandenyno pakrantės, ir kunigystės šventimus gavo šiame mieste, vos 23 metų amžiaus. Po įvairios sielovadinio darbo patirties 1997 metais paskirtas Texcoco vyskupu, o 2009-ais Tlalnepantla arkivyskupu. 2016 lapkričio 16 dienos konsistorijoje popiežiaus Pranciškaus pasirinkimu buvo pakeltas kardinolu. (Vatikano radijas)