Popiežiaus: Artimo meilė – sąlyga būti priimtiems į Dievo karalystę

"Paskutinį liturginių metų sekmadienį Bažnyčia švenčia Kristaus Visatos valdovo iškilmę. Kristaus karaliavimas – tai vadovavimas, tarnystė, tai ir teismas laikų pabaigoje. Šiandien Kristus karalius, ganytojas ir teisėjas mums sako kokie yra priklausymo Dievo karalystei kriterijai". Taip kalbėjo popiežius Pranciškus sekmadienio vidudienį, prieš „Viešpaties Angelo“ maldą, komentuodamas šią dieną Mišių Evangelijoje girdėtus Kristaus žodžius apie paskutinįjį teismą.

Esantiesiems dešinėje teisiesiems teisėjas sako: „Ateikite, mano Tėvo palaimintieji, paveldėkite nuo pasaulio sukūrimo jums paruoštą karalystę. Nes aš buvau išalkęs, ir jūs mane pavalgydinote, buvau ištroškęs, ir mane pagirdėte, buvau keleivis, ir mane priglaudėte, buvau nuogas – mane aprengėte, ligonis – mane aplankėte, kalinys – atėjote pas mane“. Tesieji stebisi, nes neatsimena, kad būtų sutikę Jėzų. Tuomet jis paaiškina: „kiek kartų tai padarėte vienam iš šitų mažiausiųjų mano brolių, man padarėte“.

Šis palyginimas mus stebina, sakė popiežius. Dievas susitapatina su žmogumi, ypač tuomet kai jam labiausiai reikia pagalbos. Jėzus taip pat nurodo svarbiausią kriterijų, kuriuo jis vadovausis paskutiniojo teismo dieną – artimo meilę, konkrečią pagalbą kenčiančiam žmogui.

Toliau palyginime apie paskutinįjį teismą kalbama apie pasmerktuosius. Teisėjas juos varo šalin, nes jie gyvenime buvo abejingi kenčiantiems broliams. Jie irgi stebisi ir klausia: „kada gi mes tave matėme alkaną ar ištroškusį, ar keleivį, ar nuogą, ar ligonį, ar kalinį ir tau nepatarnavome“. Jei būtume tave sutikę, mes tikrai būtume tau patarnavę. Tačiau teisėjas atsako: „kiek kartų taip nepadarėte vienam iš šitų mažiausiųjų, nė man nepadarėte“. Gyvenimo pabaigoje visi būsime vertinami pagal artimo meilės darbus, tai yra pagal tai kokios buvo mūsų pastangos tarnauti Jėzui mažiausiuose, kenčiančiuose broliuose.

Jėzus ateis laikų pabaigoje teisti visus žmones, bet jau dabar jis kasdien pas mus ateina ir prašo, kad jį priimtume. Švenčiausioji Mergelė Marija tepadeda mums jį sutikti ir priimti Žodyje ir Eucharistijoje, taip pat seseryse ir broliuose, kurie kenčia alkį, ligas, priespaudą, neteisingumą. Priimkime jį šiandien į mūsų gyvenimą, kad jis mums priimtų į savo amžinąją šviesos ir taikos karalystę.

Po kartu su Šv. Petro aikštėje buvusiais tikinčiaisiais sukalbėto „Viešpaties Angelo“, popiežius dar kartą pasmerkė baisų išpuolį Egipte ir dar kartą meldėsi už aukas ir guodė visus gedinčius ir sukrėstu egiptiečius. „Meldžiuosi už aukas, už sužeistuosius, už visą skaudžiai sukrėstą bendruomenę. Dievas mus tevaduoja nuo tokių tragedijų ir tepalaiko pastangas visų, kas darbuojasi vardan taikos“.

Popiežius taip pat paminėjo šeštadienį Argentinoje vykusią beatifikacijos iškilmę, kurios metu buvos paskelbta palaimintąja devynioliktajame amžiuje gyvenusi vienuolė motina Catalina de Maria Rodriguez.

Šventasis Tėvas taip pat kreipėsi į ukrainiečius, mininčius Holodomoro tragediją – Stalino režimo išprovokuotą badą, nuo kurio mirė milijonai žmonių. „Meldžiuosi už Ukrainą, sakė Pranciškus, kad tikėjimo jėga padėtų pagydyti praeities žaizdas ir eiti taikos keliu“.

Galiausiai popiežius paminėjo ir jau sekmadienio vakarą prasidedančią savo apaštališkąją kelionę į Mianmarą ir Bangladešą. Iš Romos popiežius išskrenda sekmadienio vėlų vakarą, 22 val., ir po dešimties valandų skrydžio jis laukiamas pagrindiniame Mianmaro mieste Jangone. „Prašau jus palydėti mane malda, kad mano apsilankymas pas tų šalių gyventojus būtų jiems artumo ir viltiems ženklas“. (Vatikano radijas)