Šiomis dienomis Mišių Žodžio liturgijoje skaitomos pirmosios Makabiejų knygos ištraukos kalba apie herojišką pasipriešinimą karaliaus Epifano Antiocho užmojui sunaikinti žydų tautos religinę tapatybę. Visos visų laikų kultūrinės ir ideologinės kolonizacijos atima laisvę, siekia ištrinti atmintį ir indoktrinuoti jaunimą, sakė popiežius ketvirtadienio rytą Šv. Mortos namų koplyčioje aukotų Mišių homilijoje. Taip buvo Makabiejų laikais; taip būna kiekvieną kartą kai kur nors pasaulyje įsitvirtina ideologinė diktatūra. Gana prisiminti kaip elgėsi praėjusiame šimtmetyje Europoje iškilusios ideologinės diktatūros.
„Atimama laisvė, klastojama istorija, tautos atmintis, primetama ideologinė jaunimo ugdymo sistema. Taip elgiasi visos ideologinės diktatūros. Kartais tai daroma netiesiogiai, tarsi mūvint baltas pirštines. Pavyzdžiui, jei valstybė prašo paskolos, atsakoma: „aš tau suteiksiu paskolą, bet mokyklose privalai vaikus mokyti štai šių dalykų...“ ir liepiama vaikus mokyti iš knygų, iš kurių ištrintos visos užuominos apie Dievą, kuris sukūrė pasaulį ir kaip jis sukūrė pasaulį. Pašalinamas bet koks skirtingumas, ištrinama istorija. Visi privalo vienodai mąstyti, o jei kas kitaip mąsto, nustumiamas į šalį, persekiojamas“.
Taip buvo Europoje. Kas priešinosi genocidinėms diktatūroms, buvo persekiojamas, bauginamas, buvo atimama laisvė, - kalbėjo Pranciškus. Kultūrinė ir ideologinė kolonizacija iš žmogaus taip pat atima atmintį, vadina ją melu, pasakomis.
„Turime saugoti atmintį – išganymo atminimą, savo kaip Dievo tautos atmintį, tą atmintinį, kuri padaro tvirtą persekiojamos tautos tikėjimą, atsparų ideologinei ir kultūrinei kolonizacijai. Atmintis mums padeda nepasiduoti išsigimusiai ugdymo sistemai. Reikia atsiminti, atsiminti vertybes, atsiminti istoriją, atsiminti tai ko esame išmokę“.
Popiežius paminėjo ir motinų vaidmenį. Makabiejų knygoje motina drąsino kankinamus vaikus neišsižadėti tikėjimo. Taip pat ir kitais ideologinės ir kultūrinės kolonizacijos atvejais motinos balsas lemtingas. Motina kalba savo vaikui paprasta, šnekamąja kalba, tarmiškai. Jokia kolonizacija nesugeba įveikti kalbėjimo tarme.
„Dievo tauta ėjo pirmyn šaunių moterų dėka: jos, kalbėdamos paprastai, tarmiškai, perdavė savo vaikams tikėjimą. Viešpats tesuteikia malonę mums Bažnyčioje išsaugoti savo atmintį, neužmiršti protėvių tarmės, visada turėti drąsių moterų“. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |