Ketvirtadienį, lapkričio 8-ąją, popiežius Pranciškus audiencijoje priėmė Popiežiškosios ukrainiečių šv. Juozapato kolegijos bendruomenę, per 130 asmenų, lydimus Rytų Bažnyčių kongregacijos prefekto kardinolo Sandri ir sekretoriaus Vasilio, kuris pats, beje, yra buvęs šios kolegijos auklėtinis.
Popiežiaus sveikinimai buvo palydėti atsiminimų iš jo paties patirties Buenos Airėse, kai jis, kaip vyskupas, taip pat rūpinosi ukrainiečių graikų apeigų katalikų bendruomenės sielovada, artimai susipažino su jos kunigu Sviatoslavu Ševčiuku, kuris šiandien yra visos Unitų Bažnyčios didysis arkivyskupas.
Popiežiaus ir Romoje studijuojančios ar gyvenančios Ukrainos graikų apeigų seminaristų ir kunigų bendruomenės susitikimo motyvas buvo naujos kolegijos atidarymo 85 metų sukaktis. Unitų Romoje buvo ir anksčiau, tačiau jie namais dalindavosi su kitais. Netiesiogiai užsimindamas apie ateistinio bolševizmo įsigalėjimą Rusijoje ir jos įtakoje esančiose teritorijose XX amžiaus pirmoje pusėje, Pranciškus pabrėžė, kad jo pirmtakas Pijus XI, pageidavęs tokios kolegijos, tokiu būdu norėjo parodyti „specialų ir konkretų rūpestį“ tikinčiaisiais iš „kentėjimo ir persekiojimo zonų“, kad jie galėtų jaustis Romoje kaip mylimi vaikai, turintys namus, kuriuose gali gyventi ir augti, ruoštis apaštalinei misijai kaip kunigai ir kaip diakonai.
Savo pontifikato metais, - pridūrė Pranciškus, - Pijus XI turėjo atlaikyti daug epochinių iššūkių, tačiau visada tvirtai pasisakė už tikėjimą, Bažnyčios laisvę ir kiekvieno žmogaus asmens transcendentinį orumą. Pasmerkė su aiškumu, kalbose ir laiškuose, ateistines ir nežmogiškas ideologijas, kurios sukruvino XX amžių. Nušvietė jų prieštaravimus, nurodydamas Bažnyčiai didįjį Evangelijos kelią, įgyvendinamą praktikoje.
Pranciškus rekomendavo studijuoti ir tirti Bažnyčios socialinę doktriną, kuri nagrinėja socialinį teisingumą Evangelijos šviesoje, kad atėjus laikui sugebėtų suprasti ir priimti sprendimus toje socialinėje tikrovėje, kurioje darbuosis.
Ir mūsų dienomis pasaulis yra žalojamas karų bei prievartos. Konkrečiau, jūsų brangioje ukrainiečių tautoje, iš kur esate kilę ir į kurią sugrįšite užbaigę studijas Romoje, yra išgyvenama karo drama, kelianti dideles kančias, ypač tiesiogiai paliestose zonose, kurios dar pažeidžiamesnės dėl artėjančios žiemos, - tęsė popiežius Pranciškus, patikslindamas, kad vargšai už tai moka didžiausią kainą.
Teisingumo ir taikos siekis, pasipriešinimas socialinei ar politinei korupcijai gali atrodyti pranokstantis mūsų jėgas, tačiau visada reikia atsiminti apaštalo Jono žodžius, kad Piktasis įveiktas ir Dievas su mumis.
Mylėdami ir skelbdami Žodį tapsite tikrais jums patikėtų bendruomenių ganytojais, jis bus žibintas, kuris apšvies jūsų širdį ir jūsų namus, jums ruošiantis, pagal jūsų Bažnyčios tradiciją, kunigystei celibate arba susituokus, - kalbėjo Šventasis Tėvas.
Mylėdami ir saugodami savo tradiciją, tačiau be izoliavimosi, matant platų horizontą, taip pat ir ekumeniniame dialoge, laikantis sandoros su Dievu, mokantis ir mokant mylėti, atsisakant piktnaudžiavimų ir ginklų, Kolegijos auklėtiniai pelnys ganytojų, žmonių šypseną ir taip pat, anot Šventojo Tėvo, Zarvanitsos Dievo Motinos džiaugsmą.
Pranciškus pasidalijo, kad jis „saugo ir gerbia“ nedidelę ukrainietišką „Švelnumo Motinos“ ikoną, kurią jam Buenos Airėse padovanojo dabartinis Ukrainos graikų katalikų Bažnyčios didysis arkivyskupas Sviatoslavas Ševčiukas. „Kai likau čia, pasirūpinau, kad ji būtų atvežta. Kasdien prie jos pasimeldžiu“, - sakė popiežius.
Jis pasidalijo dar vienu atsiminimu: susitikimu, 1949 metais, dar lankant mokyklą, su ukrainiečių graikų apeigų kunigu Stefanu Chmilu, kuris vėliau slapta Romoje buvo įšventintas vyskupu. Du kartus per savaitę būsimas popiežius jam patarnaudavo Mišiose. Ir tai jam davė daug gero: jis sužinojo apie persekiojimus ir antikrikščioniškas ideologijas. Ir taipogi išmoko atsiverti skirtingai liturgijai, pajusti jos grožį. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |