Peržengus 2000 metų slenkstį, maliečiai galėjo pasidžiaugti pakankamai stabilia ir saugia valstybe. Tačiau viskas pasikeitė 2011 metais, kai žlugus, su Vakarų pagalba, Ghedaffi režimui Libijoje ir pačiai Libijai faktiškai subyrėjus į įvairių grupuočių ar klanų valdomas teritorijas, į Malį iš jos atvyko buvę samdiniai, kuriems karas yra gyvenimo būdas. 2012 jie suvienijo jėgas su nepriklausomybės siekiančiais tuaregų judėjimais Malio šiaurėje, tuo pat metu pačioje sostinėje įvykdytas karinis perversmas. Po daugelio pilietinių, etninių ir religinių susirėmimų 2015 metais buvo sudarytas taikos susitarimas. Į šalį įvestos 10 000 Jungtinių Tautų Organizacijos mandatą turinčių „mėlynųjų šalmų“ pajėgos taikos palaikymui, kelis tūkstančius karių atsiuntė Prancūzija, kelis šimtus Vokietija. Vis tik trokštamų rezultatų nepasiekta: dėl įtakos ar resursų tęsiasi kovos tarp klanų, tarp genčių, tarp grupuočių. Ir ne vienas stebėtojas perspėja, kad kelią skinasi ekstremistinės grupuotės. Dauguma Malio gyventojų yra musulmonai, krikščionių labai nedaug, tačiau šalies santvarka gana pasaulietiška. Ekstremistinės grupuotės, tuo tarpu, skleidžia ir populiarina džihadistinę ideologiją, ne vien kviečiančią, bet ir verčiančią visą gyvenimą organizuoti pagal itin radikaliai suvokiamus islamo teisės, šariato, principus, griebiantis ginklų prieš visus „netikėlius“. O šiais tampa ir tie nuosaikūs islamo mokytojai, kurie išdrįsta kritikuoti ar nepritarti džihadistinei ideologijai.
Džihadistinės grupuotės nėra didelės, tačiau stengiasi plėstis, nuo 2017 metų pradžios išplėtė savo operacijas ne vien šiauriniuose, bet ir centriniuose rajonuose. „Nuo balandžio mėnesio krikščionys katalikai Malio centre nebegali ramiai miegoti arba verčiami palikti savo kaimus. Jie tapo taikiniais džihadistams, kurie jiems grasina ir draudžia melstis“, prieš keletą savaičių rašė Malio katalikų Bažnyčios interneto portalas, pranešdamas ir apie dvi apiplėštas bei sudegintas bažnyčias centriniame Mopti regione.
Savo gretų auginimui ir savo įtakos plėtimui džihadistai naudojasi tiek genčių konfliktais, tiek centrinės vyriausybės karių ir policijos trūkumu. Pavyzdžiui, šiaurėje esantis dykumingas Taoudeni regionas užima didžiulį, daugiau nei 300 tūkstančių kvadratinių kilometrų plotą. Jame gyvena per 130 tūkstančių žmonių. Didelę dalį šios teritorijos kontroliuoja vienos džihadistinės grupuotės kovotojai, kaip spėjama, nuo šimto iki dviejų šimtų. Tai atrodo labai mažas skaičius, tačiau kadangi nėra kitos jėgos, kuri jiems pastotų kelią, jie gali veikti nevaržomai ir nebaudžiamai. Kai kur jie pelno žmonių simpatijas užtikrindami saugumą, pagal šariato teisę bausdami vagis, iš kitur yra žinių apie pusiau priverstinį nepilnamečių, kurie dar neturi susiformavusios asmenybės, verbavimą į savo gretas.
„Mopti vyskupijoje, - šiomis dienomis žinių agentūrai Fides pasakojo Malio vyskupų konferencijos sekretorius kun. Edmondas Dembèlè, - bent trys bažnyčios buvo „aplankytos“ džihadistų, kurie sutrukdė tikintiesiems melstis, skambinti varpais, sunaikino kai kuriuos baldus ir liturginius reikmenis. Dobara kaime keli ginkluoti vyrai išlaužė bažnyčios duris, surinko kryžius, šventus atvaizdus, Mergelės Marijos statulą ir sudegino kieme. Anksčiau, Bodwalo kaime, krikščionys buvo išvyti iš bažnyčios ginkluotų vyrų, kurie pagrasino mirtimi, jei jie dar sugrįš melstis į ją. Mus neramina tai, kad šios grupės iki šiol nesitaikė specialiai į krikščionis. Padėtis pasikeitė prieš keletą mėnesių ir dėl apie tai garsiai kalbame“, - vardijo kunigas malietis, priminęs ir tai, kad iki šiol džihadistų nelaisvėje yra metų pradžioje pagrobta vienuolė misionierė iš Kolumbijos Gloria Cecilia Narváez Argoti.
Tačiau peržvelgus JTO misijos Malyje komunikatus, akivaizdu, kad džihadistinės grupuotės išplėtė savo bendrą išpuolių geografiją, atakuodamos tiek vyriausybės karius, tiek policininkus, tiek taikdarius. O analitikai perspėja, kad jau dabar būtina imtis priemonių, kad džihadistai neradikalizuotų Malio musulmonų, ypač jaunų kartų. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |