Uzbekistanas: didelė mažosios Bažnyčios šeima, užtariama šv. Jono Pauliaus II

„Mūsų Bažnyčia yra labai maža, tačiau būtent dėl to jaučiamės didele šeima. Pažįstame vieni kitus, palaikome glaudžius ryšius. Pavyzdžiui, spalio 8 d., kai pirmą kartą Uzbekijos Bažnyčioje vyko iškilmingi seserų vienuolių įžadai, iškilmėse aktyviai dalyvavo visa Taškento Švč. Širdies katedros bendruomenė. Šis įvykis giliai palietė visus, mačiau, kad daugelis verkė iš susijaudinimo. Tai ženklas, kad nors lėtai augame kiekybine prasme, iš Dievo malonės esame stiprūs dvasia“. Taip sako Uzbekijos apaštalinis administratorius, pranciškonas konventualas kun. Jerzy Maculewicz, agentūrai „Fides“ komentuodamas dabartinę Uzbekijos katalikų bendruomenės situaciją. Šiuo istoriniu momentu šalyje veikia penkios parapijos, turinčios apie 3000 pakrikštytųjų, gyvenančių didžiuosiuose šalies miestuose. Taškente veikia apie 700 aktyvių narių bendruomenė, kiti didesni centrai yra Samarkandas, Buchara, Urhenchas ir Fergana.

Šioje Centrinės Azijos tautoje katalikų tikėjimas ėmė augti popiežiaus Jono Pauliaus II pontifikato metais. Ypač svarbi data yra 2005 m. kai tarp apaštalinių konstitucijų, patvirtintų Jono Pauliaus II,  paskutinioji, datuojama 2005 m. balandžio 1 d., buvo „Usbekistaniae“. Dokumentu, paskelbtu popiežiaus mirties išvakarėse, uzbekų „missio sui iuris“ pakelta iki apaštalinės administracijos.  Užtariant šv. Jonui Pauliui II, kuris neatsitiktinai pasirinktas kaip globėjas,  Uzbekijos Katalikų Bažnyčia gyvuoja ir liudija Evangeliją teritorijoje, kuri išties marga ekonominiu, socialiniu ir religiniu požiūriu.

Dvasinį bendruomenės gyvenimą stiprina dalyvavimas šv. Mišiose ir katechezėse, kurios vyksta sekmadieniais, nes miestai dideli ir dažnai užtrunka daugiau nei valandą atvykti iki bažnyčios, sako kun. Maculewicz. Taip pat, pagal liturginį kalendorių, rūpestingai rengiami maldos ir dvasinių pratybų susitikimai, skirti paminėti svarbiausius bažnytinius įvykius.

Svarbus akcentas ir karitatyvinė veikla: nors, kaip ir kitos Centrinės Azijos šalys, Uzbekistanas išgyvena ekonominį augimą, tačiau yra nemažai stokojančių gyventojų. Pasak apaštalinio administratoriaus, daugelis nesigeba susimokėti už chirurgines operacijas, vaistus ar net mokyklinius vadovėlius. Nors šalyje nėra struktūrinio Caritas centro, kunigai ir vienuoliai, padedami Motinos Teresės seserų, teikia įvairią materialinę pagalbą žmonėms. Socialinė tarnystė yra ir vaisinga dirva dialogui: palaikomi ryšiai su įvairių musulmonų bendruomenių atstovais, kurie vykdo karitatyvinę veiklą.

Pavyzdžiui, viena islamą išpažįstanti šeima įsteigė kultūros centrą vaikams su negalia, ir katalikai aktyviai su jais bendradarbiauja. Yra nemažai progų ekumeniniams ir tarpreliginiams susitikimams – ekumeninė savaitė metų pradžioje minima su armėnais, liuteronais ir kitomis bendruomenėmis, o pagrindinių musulmonų švenčių metu lankomos islamą išpažįstančios bendruomenės. Šiemet Islamo universiteto iniciatyva rengiama bendra konferencija apie religinę toleranciją.

Uzbekistane, kuris turi apie 30 milijonų gyventojų, 80% gyventojų išpažįsta islamą, 8% save priskiria rusų ortodoksų Bažnyčiai, likusieji priklauso kitoms religinėms mažumoms. (Vatikano radijas)