2017-11-04 14:22:00

Savaitės apžvalga (lapkričio 4)


Kastantas Lukėnas

Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ Visų Šventųjų iškilmės homilijoje pabrėžė: šventasis nėra tas, kurio nepalietė jokia dėmė, o tas, kuris ėjo atsivertimo keliu, nepaisydamas nuopuolių gręžėsi į Dievą. Primindamas šv. Bernardo mokymą ganytojas sakė: „Šventųjų minėjimas skatina trokšti didelių dalykų, nepasitenkinti greitai praeinančiais. <....> Turėti didelius troškimus – gyvybingumo ženklas. Šventieji jau pasiekė tikslą, mes dar esame kelyje“. Jis tęsė: „Šventųjų atminimas testiprina troškimą būti su Kristumi, kuris yra visa ko pagrindas, mūsų gyvenimo pamatas“. Tada dangus bus ne tik siekiamas, bet ir pasiekiamas tikslas: apie tai mums kalba ir Evangelijos palaiminimai. Ganytojas taip pat priminė pal. arkivyskupo Teofiliaus Matulionio išsakytą paraginimą uoliau prašyti savo šventųjų tautiečių užtarimo: tai grindžiama teologine įžvalga, kad malonė prigimties nenaikina, bet tobulina.

Vėlinių išvakarėse Antakalnio kapinėse sakytame pamoksle arkivyskupas Gintaras Grušas akcentavo Jėzaus pažadą ir kvietimą: „Ateinančio pas mane aš neatstumsiu“. Jis pabrėžė, kad į dangiškąją tėvynę keliaujame ne vieni, bet kaip Dievo tauta. Širdyje nešamės taip pat tuos, kurie suklupo kelyje dėl priklausomybių, nuodėmės ar nežinojimo. Kelionėje į Dangaus tėvynę mums padeda tie, kurie jau yra ją pasiekę. Jėzus Kristus, tikras Dievas ir tikras žmogus, irgi tapo keleiviu, savo Kryžiumi padarė tiltą tarp dangaus ir žemės, kuriuo kiekvienas galime pasiekti tėvynę danguje, – sakė Vilniaus arkivyskupas.

Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas „Respublika.lt“ portale aiškino apie svarbiausią mirusiųjų pagerbimo išraišką, Mišių maldą. Ganytojas be kita ko, kviečia pasirūpinti ir tais, kurie guli apleistuose, nelankomuose kapeliuose.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinta psichologė prof. Aistė Diržytė padeda suprasti, kodėl Vėlinių laikotarpiu žmonės tiek svarbos skiria kapų tvarkymui ir puošimui: žemės lopinėlis, po kuriuo guli mylimo žmogaus kūnas, yra savotiškos durys į Anapus. Mirusiųjų pagerbimo dieną ji taip pat primena galimybę reikšti meilę esantiems su mumis gyviesiems. Psichologė iškelia paradoksą: kuo dažniau susimąstai apie mirtį, tuo kokybiškiau gali gyventi. Mintis apie mirtį ji siūlo sieti su drąsa gyventi, dėkingai priimant dabarties gyvenimo, meilės, kūrybos dovanas.

Laikraštyje „XXI amžius“ kun. Vytenio Vaškelio antraštė skelbia „Mūsų mirusieji yra gyvi“. Kunigas be kita ko ragina nebijoti kalbėtis apie mirtį su savo vaikais, nes tai yra natūrali gyvenimo dalis: jiems tai bus ugdanti gyvenimo pamoka.

Kun. Robertas Urbonavičius portale „Pro Patria“ Visų Šventųjų iškilmės proga ragina išgirsti Viešpaties kvietimą į „šventumo revoliuciją“: Vakarų civilizacijai stengiantis išgrūsti tikėjimą iš viešosios erdvės, turime tam pasipriešinti ir užkariauti pasaulį savo šventumu.

Kun. Andrius Končius „Bernardinai.lt“ straipsnyje „(Ne)paprasti šventieji“ rašo: jie buvo paprasti žmonės, pasižymėję paprastomis ir nepaprastomis savybėmis. Jis pažymi, kad Bažnyčios hagiografai, norėdami išryškinti herojiškas šventųjų dorybes, žmogiškumo neakcentavo. Tačiau kiekvienas šventasis jautėsi paprastas žmogus, net mažiausias iš visų.

Šeštadienį, Vėlinių oktavos laiku Galilėjiečių bendruomenė su kun. Eitvydu Merkiu kvietė į maldingą kelionę po Vilniaus stačiatikių ir sentikių kapines.

Helovino kaukėmis šiemet puikavosi ne tik naktinių klubų lankytojai. Portale „15 min“ Reginos Statkuvienės komentare Helovino šmėklų siautėjimu vadinami pastarojo meto skandalai, kuriais kėsintasi paniekinti laisvės kovotojų atminimą, negana to, tokiu makabrišku būdu pasireklamuoti ir pasipinigauti.

Kun. Marius Talutis „Lietuvos žiniose“  komentuoja sekmadienio Evangelijos skaitinį apie Jėzaus siūlomą nuolankumo kelią ir jo priešingybę  – norą bet kokia kaina tapti matomu. Reaguodamas į visuomenę suerzinusius skandalus kunigas rašo: „Šiandien yra apie ką diskutuoti ir nešokant ant kankinio kapo. Evangelija parodo šios istorijos giluminę šaknį: „Jie viską daro, kad būtų žmonių matomi“. „Lapkričio švenčių ir diskusijų apie didvyrius akivaizdoje šiandien kaip niekada aktualus Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštis-meditacija „Vivos plango, mortuos voco“, – jį kun. Marius Talutis siūlo perskaityti su nauja patirtimi.

Baigiantis Reformacijos 500 metų sukakties minėjimams „Bernardinai.lt“ dienraštyje pasiūlyta šių dienų teologų įžvalgų, padedančių naujai apmąstyti protestantiškosios reformos priežastis.

Portale „15 min“ Tomas Viluckas komentaro antrašte siūlo „Dėkoti už Liuterį“. Jis pabrėžia Reformacijos indėlį lietuviškajai tapatybei, ypač lietuviškai prakalbinant Šventąjį Raštą.

Ketvirtadienį Kaune mažojoje Kristaus Prisikėlimo bažnyčioje buvo atidengta atminimo lenta Prezidentui Valdui Adamkui: jis vaikystėje šioje bažnytėlėje patarnaudavo Mišioms. Arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ įteikė Prezidentui Kristaus prisikėlimo parapijos istorijos albumą bei medalį; gimtadienio išvakarėse Prezidentą sveikino ir už gyvenimo tarnystę Lietuvai dėkojo Seimo pirmininkas.

Penktadienį Prezidentė Dalia Grybauskaitė pasirašė Šeimos stiprinimo įstatymą. Prezidentės spaudos tarnyba pažymi, kad Seimo priimtas galutinis įstatymo variantas „nediskriminuoja vienišų motinų ir tėvų, tai pa t vaikus auginančių nesusituokusių porų be kitų asmenų, kurie susieti artimais giminystės ryšiais“.

„Kelionės su Teofilium“ cikle lapkričio meditaciją mons. Algirdas Jurevičius skiria „Šeimų palaimintajam“. Vyskupas Teofilius savo ganomuosius mokė: gyvenimas kartu be Bažnyčios palaiminimo rodo pasimetimą gyvenime, didžiulį netikrumą, pavojų pasiklysti.








All the contents on this site are copyrighted ©.