Brolis Pranciškus: Jei pasitikime Dievu, gauname daugiau negu svajojame

Baltriškėse, tarp Utenos ir Zarasų, vakariniame Aukštaitijos pakrašty, jau prieš daugiau kaip du dešimtmečius pradėjo kurtis iš Belgijos atvykę Tiberiados bendruomenės broliai. Šiandien Baltriškes lanko žmonės, norintys kartu su broliais melstis ir gyventi jų gyvenimo ritmu; rengiamos stovyklos ir rekolekcijos grupėms. Patys broliai keliauja į parapijas, mokyklas, visur, kur juos kviečia. Apie Tiberiados bendruomenės istoriją, jos kelią į Lietuvą ir dabartinę veiklą Baltriškėse kalbamės su šios bendruomenės nariu broliu Pranciškumi.

Aš įstojau į bendruomenę 1994 m. Kaip tik tuo metu bendruomenės broliai buvo pradėję lankytis Lietuvoje. 1991 m. gavome kvietimą dalyvauti Ateitininkų stovykloje ir paskui kun. Algirdas Dauknys pakvietė mus įkurti bendruomenę Lietuvoje. Kiek vėliau bendruomenės vadovai ir manęs paklausė: „Ar tu gali važiuoti į Lietuvą?“ Man buvo iššūkis dėl kalbos. Aš nieko nežinojau apie Lietuvą, bet vis tiek priėmiau kvietimą ir atvykau 2001 m. Jau šešiolika metų aš esu bendruomenės vyresnysis ir mačiau kaip daug kas keitėsi ir kaip Dievas vedė. Mes visada galime laimėti kai einame pasitikėjimo keliu. Kai leidžiame, kad Dievas vestų, jis duoda daugiau negu mes galime planuoti ar svajoti.

Kodėl kurdamiesi Lietuvoje pasirinkote Baltriškes?

Kun. Algirdas Dauknys tuo metu gyveno Antalieptėje, jo parapijoje buvo ir Baltriškių bažnyčia. Jis mums ją ir pasiūlė. Sakė, kad ta vieta yra apleista. „Jei norėtumėt joje įkurti bendruomenę, būtų labai gražu“. Ir iš tiesų buvo laibai įspūdinga kaip gyventojai mus šiltai priėmė. Buvo apie dešimt gyventojų ir didelė bažnyčia, kurią reikėjo remontuoti, atstatyti. Tas kaimas labai tinka mūsų misijai, mūsų tarnystei. Pradžioje reikėjo pagalbos, kad ir dėl kalbos. Buvo vertėjai, kurie mums padėjo. Atvykome 1992 m. vasarą, bet prireikė 9 metų, kad galėtume įsikurti toje vietoje. Nuo 2000 m. pastoviai gyvena penki broliai. Kas įspūdinga mūsų misijoje Lietuvoje – kad yra daug pasauliečių, kurie padeda, gyvena ta misija su mumis. Mūsų brolių nedaug. Yra ir kelios seserys, bet dabar jos gyvena Belgijoje, turi formaciją. Matome kaip Dievas mus kviečia į bendrystę, kviečia ta misija gyventi su visais. Tai ne tik brolių užduotis, bet visi kartu galime pagal ją gyventi.

Kokia jūsų bendruomenės istorija. Kokia charizma?

Tiberiados bendruomenės veikla prasidėjo 1979 m. Belgijoje. Įkūrėjas – brolis Morkus. Dabar esame 29 broliai ir 8 seserys. Esame Belgijoje, Lietuvoje, turime dar misijas Konge ir Filipinuose. Mūsų džiaugsmas – dalintis ir skelbti Dievo gailestingumą, eiti susitikti su žmonėmis. Matome kaip labai svarbu susitikti su žmogumi ten, kur jis gyvena, lankyti šeimas, būti su vaikais. Tokia mūsų misija.

Galima sakyti, kad mūsų charizmą sudaro keturi punktai, kurie mums svarbūs. Pirma, žinoma, gyvenimas su Dievu per maldą, per sakramentus. Mums labai brangi vienybė, broliška meilė. Nelengva mokytis gyventi kartu kai visi esame labai jauni. Kartais reikia surasti būdus kaip atleisti, kaip priimti. Kartais tenka paskinti gėlių ir padėti prie durų, nes kažkas atsitiko. Kartais lengviau padovanoti šokoladą. Reikia surasti būdą kaip priimti vienam kitą. Mums taip pat brangus rankų darbas. Turime ūkį. Turime dirbtuvę. Per darbą irgi Dievas kalba. Ir ketvirtasis punktas yra misija. Ne tik pas mus priimti grupę, bet taip pat važiuoti, kartais tranzuoti, sutikti žmones, eiti į susitikimą ir parodyti kaip gera gyventi su Dievu, kaip Dievas duoda viltį. Taip pat ir Baltriškėse priimame visokias grupes. Yra grupės, kurios pastoviai bendrauja su mumis – vaikai, paaugliai, jaunimo grupės, šeimos. Taip pat grupės iš parapijų ar mokyklų, kurios nori kelias dienas pabūti, gyventi mūsų ritmu ir augti tikėjime.

Dar viena jūsų charizmos realizavimo sritis yra pokalbiai, darbas su šeimomis, kurios turi sunkumų.

Taip. Mes matėme, kad priimdami šeimas ne visada galime priimti tas poras, kurios išgyvena krizę arba sunkumus. Yra tokia šeima - Daiva ir Vidas – kurie gyvena prie bendruomenės ir mes kartu statome kitą namą, kad galėtume jau nuo lapkričio mėnesio priimti šeimas, kurios išgyvena sunkumus, kurios nori gauti naujų jėgų. Ten jos galės apsistoti ir gauti pagalbą, kurios reikia. Kartais matome, kad poros nesuranda kaip vėl atkurti dialogą. Kažkas atsitiko ir reikia pagalbos, reikia, kad kažkas padėtų išeiti iš sunkumų.

Labai ačiū.

(Vatikano radijas)