Irakas: „krikščionys neturi būti saugoma mažuma, bet pilnateisiai piliečiai"

Artimuosiuose Rytuose, o ypač Irake, „krikščionys nenori būti saugoma ir geranoriškai toleruojama mažuma“. Jie nori būti piliečiais, kurių teisės ginamos ir užtikrinamos kaip ir visų kitų piliečių, - sakė kardinolas Pietro Parolin šią savaitę vykusioje konferencijoje, kurią Laterano universitete surengė fondas „Pagalba kenčiančiai bažnyčiai“. Babilonijos chaldėjų patriarcho Louis Raphael Sako, Mosulo sirų arkivyskupo Yohanna Petros Mouche ir Mosulo sirų ortodoksų arkivyskupo Mor Nicodemus Daoud Matti Sharaf akivaizdoje kardinolas išreiškė paramą projektui pagal kurį bus atstatomi 13 000 namų, kuriuos sugriovė ar apgadino ISIS teroristai Irako krikščionių kaimuose. Projektą pradėjo fondas „Pagalba kenčiančiai bažnyčiai“, tai tam tikras „Maršalo planas Ninevės lygumai“, padėsiantis krikščionims grįžti į normalų gyvenimą, - sakė kardinolas, pabrėždamas, kad tai krikščionių bendruomenėms vėliau leis priimti kitus jų laukiančius iššūkius – aktyviai ir dosniai prisidėti atkuriant bendrąjį šalies gėrį.

Projektas, pavadintas „Grįžimas prie šaknų“, kuriam skirta  250 milijonų dolerių, leis grįžti į Ninevės lygumą krikščionims pabėgusiems į Erbilą po Daešo invazijos. Šventasis Sostas palaiko projektą ir tikisi, kad krikščionys bendradarbiaus padėdami atsikurti Irako visuomenei. Kardinolas atkreipia dėmesį į riziką mažoms bendruomenėms pavirsti „getais“ ir šią kliūtį reikia įveikti - krikščionys neturi likti saugoma bendruomene, bet džiaugtis lygiomis teisėmis su kitais piliečiais. Popiežius Pranciškus nuo pat pradžių su ypatingu susirūpinimu sekė dramatišką tūkstančių šeimų situaciją, kai nuo 2014 m. birželio jos buvo priverstos palikti savo miestus, kaimus. Po kelių mėnesių Šventasis Tėvas paragino tarptautinę bendruomenę padėti krikščionims ir kitoms grupėms, pabėgusioms nuo ISIS žiaurumo. Kardinolas Parolin primena, kad į susirūpinimą ne kartą išreiškė ir Šventojo Sosto diplomatai. Krikščionių buvimas Artimuosiuose Rytuose būtinas, norint, kad regionas išliktų taikus, stabilus, įvairus. Krikščionių čia nuolat mažėja, nes daugelis šeimų palieka istorinius regionus ir išvyksta ieškodamos saugumo ir geresnės ateities.

Projektas „Grįžimas prie šaknų“ tai ne tik krikščioniškas artimumas maldoje ir Bažnyčios solidarumas kenčiantiems, tačiau konkrečios artimo meilės pagalbos išraiška, suteikianti galimybę krikščionims grįžti į normalų gyvenimą, reikalingą įveikti baimę ir neviltį, kad krikščionys galėtų žvelgti į ateitį su viltimi.  Svarbu ne tik atstatyti namus, miestus, kaimus, tačiau atkurti darnų sugyvenimą šalyje ir čia krikščionys turi ypatingą užduotį - būti taikos, susitaikinimo, vystymosi kūrėjais. Todėl įvairių Irako religinių bendruomenių dalyvavimas projekte yra svarbus ir matomas ženklas, liudijantis vienybę meilėje. Tikimasi, kad projektas paskatins didesnę religijos laisvę, tai bus taikus atsakas terorizmui ir sumažins migraciją, nes Irako krikščionys nori gyventi tėvynėje.

Kardinolas Parolin priminė, kad Šventasis Sostas įdėmiai seka ir kurdų situaciją, susijusią su referendumu: kilusi įtampa neprisideda kuriant taikias sąlygas ir susitaikinimą, reikalingą šaliai.

Paklaustas dėl galimo popiežiaus vizito į Iraką, Vatikano valstybės sekretorius pamini, kad Irako krikščionys ir vyskupai labai nori jog popiežius aplankytų šalį ir prisidėtų prie susitaikinimo proceso. Tačiau šiuo metu nėra konkrečių vizito planų. Pasak apaštalinio nuncijaus Irake, vysk Alberto Ortega Martin, sąlygos popiežiaus vizitui nėra lengvos, pradedant saugumo problemomis, tačiau jis nepraranda vilties, nes „Irakas ir visas regionas turi ypatingą vietą popiežiaus širdyje“. (Vatikano radijas)