Savaitė Lietuvoje (rugsėjo 30)

Kastantas Lukėnas

Paskelbtas Telšių vyskupo Kęstučio Kėvalo laiškas vyskupijos tikintiesiems, pažymėtas apaštalo ir evangelisto šv. Mato šventės data. Jame primenama apie meilingą Viešpaties vedimą, buriant savo mokinių meilės bendruomenę: prieš šešis šimtmečius įsteigtą Žemaičių vyskupiją, didžius, atmintin įsitvirtinusius jos ganytojus. Naujasis vyskupijos ordinaras, suvokdamas jam tekusią atsakomybės naštą, pirmiausia kreipiasi į tikinčiuosius, prašydamas maldos užtarimo. Jis dėkoja savo pirmtakui vyskupui Jonui Borutai SJ už vyskupijos pastoracinių struktūrų ir bendruomenių kūrimą bei atnaujinimą, o svarbiausia, už Dievo žodžio sėją žmonių širdyse. Vyskupas Kęstutis Kėvalas dalijasi savo įžvalga apie ypatingą Viešpaties kvietimą šiame laike: būtent, stiprinti krikščioniškąją viltį. „Artėjant mūsų Tėvynės nepriklausomybės 100 metų jubiliejui turime atminti, kad be vilties, įsišaknijusios Viešpaties pažaduose, laisvės žygis nebūtų įmanomas. Tuo drąsinu ir pats save,vyskupiškuoju šūkiu  pasirinkęs Velykų sekvencijoje girdimus žodžius „Kristus mano viltis“, – pabrėžia Telšių ganytojas. 

Antradienį sukako 62 metai nuo Dievo tarnaitės Adelės Dirsytės kankiniškos mirties Chabarovske. „Lietuvos žinios“ šia proga pakartojo tekstą iš svetainės „Aštuntoji diena“. Jame išskiriami šios kandidatės į palaimintuosius bruožai: ji buvo pasaulietė, puiki pedagogė, psichologė, sielovadininkė iš prigimties. Maldų rinkinio „Marija, gelbėk mus“ sudarytoja sakė kartu kalėjusioms merginoms, kad tik lageryje, didžiausiose kančiose, ji tikrai pažino, kas yra tikroji laisvė.

Portale „Pro Patria“ kun. Roberto Urbonavičiaus straipsnis pavadintas „Neįveiktoji Adelė Dirsytė“. Lietuvė kankinė jame palyginama su kita jos bendraamže, jau šventąja paskelbta Edita Stein. Jos abi buvo visuomenininkės, abi iškėlė pasaulietės moters vaidmenį visuomenės ir Bažnyčios gyvenime. Panašus ir jų žemiškųjų palaikų likimas: šv. Kryžiaus Teresė Benedikta paaukota Aušvico dujų kameroje; Adelės Dirsytės palaikų palaidojimo vieta taip pat nežinoma. Cituojami Dievo tarnaitės Adelės žodžiai: „Keršto kelias – ne mūsų kelias. Mes galime tik atleisti“.

Trečiadienį Kauno seserys benediktinės surengė paramos koncertą „Šventieji nelieka skolingi“. Koncertui parinkta data pažymi dieną, kai prieš 81 metus pal. Teolfilius Matulionis buvo paskirtas seserų benediktinių kapelionu. Šia proga rinktos lėšos, siekiant Šv. Mikalojaus bažnyčioje įrengti tinkamą vietą sarkofagui su pal. Teofiliaus relikvijomis.

Nuolatinio diakonato tarnystei skirtoje svetainėje „Diakonai.lt“ pranešama apie neseniai Lurde vykusią Tarptautinio diakonato centro organizuotą konferenciją iš penkiasdešimties šalių susirinkusiems diakonams. Šioje konferencijoje dalyvavo ir trys diakonai iš Lietuvos. Konferencijoje klausytasi pranešimų, diskutuota darbo grupėse, vyko Tarptautinio diakonato centro vadovybės rinkimai. Į žemynams atstovaujančią Delegatų asamblėją buvo išrinktas ir Lietuvos atstovas – diak. dr. Benas Ulevičius.

Svetainėje „Diakonai.lt“ „Liudijimų“ skiltyje pateikiama keliolika nuorodų į straipsnius Lietuvos ir užsienio žiniasklaidoje, kur rašoma apie šiemet pirmą kartą Lietuvoje vykusius nuolatinių diakonų šventimus ir šio istorinio įvykio reikšmę.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje pakalbinta istorikė Alina Zawadzka, išleidusi knygą „Lenkų dvasininkija Vilniaus krašte sovietiniu laikotarpiu“. Iš Kalvelių kilusi, Balstogėje gyvenanti mokslininkė teigia, kad Vilniaus krašte dauguma lietuvių kunigų patarnaudavo tikintiesiems lenkams jų kalba ir tuo būdu padėjo išsaugoti šiame krašte tikėjimą. Savo studijoje istorikė tyrinėja taip pat pagal sovietų valdžios reikalavimus sudarytų parapijų komitetų, vadinamųjų  „dvidešimtukų“ veiklą ir primena „tyliuosius herojus“, padėjusius išlaikyti tikėjimą.

Penktadienį minėtos Gailestingumo apaštalo pal. kun. Mykolo Sopočkos 9-osios beatifikacijos metinės. Šia proga daugelyje pasaulio šalių žmonės būrėsi į bendrą maldą, 15 val. kalbėdami Gailestingumo vainikėlį. Į šią maldos akciją įsijungė ir Vilniuje veikiančio Pal. Mykolo Sopočkos hospiso bendruomenė.

Antradienį Vilniuje Valdovų rūmuose atidaryta paroda Lietuvos krikšto 630 metų sukakties proga: eksponuojamas Wojciecho Gersono paveikslas „Lietuvos krikštas“, sukurtas Lietuvos krikšto 500 metų sukakčiai. Parodos atidaryme dalyvavo Lenkijos ir Lietuvos Seimų pirmininkai, sostinių metropolitai. Arkivyskupas Gintaras Grušas šia proga tartame žodyje susiejo Lietuvos krikštu įskiepytą krikščionybę su tautos istoriniu likimu bei gyvastingumu, taip pat priminė Lietuvos valstybingumo šimtmetį.

„Bernardinai.lt“ dienraštyje Rosita Garškaitė kalbina parodos kuratorių Marijų Uzorką. Paveikslo „Lietuvos krikštas“ eksponavimo proga parengta speciali edukacinė programa ir paskaitų ciklas.

Laikraštyje „XXI amžius“ „Susitikimų“ skiltyje skelbiamas platus pokalbis su kun. Robertu Grigu, kuriame iš trijų dešimtmečių perspektyvos apžvelgiamas istorinis laisvės mitingas Vilniuje prie Adomo Mickevičiaus paminklo, aptariami taip pat dabarties iššūkiai. Kunigas primena, kad kova už Tiesos ir Meilės triumfą šiame pasaulyje nesibaigia ties kokia nors konkrečia data: kiekviena karta pagal sąžinės kvietimą ir laiko iššūkius turi surengti „savąjį laisvės mitingą“, išsikelti tikslus, ir prisiimti už juos atsakomybę.