Kolumbija: nėra taikos be teisingumo ir tiesos

Kolumbijos prezidentas Juan Manuel Santos pelnė šiemetinę Nobelio taikos premiją, susitaręs su didžiausia sukilėlių grupe FARC dėl taikos sudarymo po pusės amžiaus trukmės konflikto. Ginklų sudėjimas yra esminė, bet maža susitarimo dalis. Taikos sutartyje, kuri apima per tris šimtus puslapių, yra numatytos visapusiškos priemonės, kurios turi užtikrinti ilgalaikę ir stabilią taiką. Pirmiausia, tai žemės ūkio reforma, pripažįstant, kad socialinis neteisingumas šiame srityje buvo objektyvus veiksnys, dėl kurio daug žmonių nusprendė įsilieti į sukilėlių gretas arba juos remti. Dar vienas svarbus susitarimo skyrius yra skirtas šalies demokratizavimui, sukilėlių kontroliuojamų teritorijų ir jų gyventojų įtraukimui į normalų politinį gyvenimą.

Dar vienas itin svarbus Kolumbijos vyriausybės ir sukilėlių taikos susitarimo skyrius atspindi supratimą, kad tikra taika negali būti pasiekta be teisingumo ir be tiesos. Tiesa būtina susitaikymui ir atleidimui. Dėl to buvo susitarta įkurti specialų pereinamojo laikotarpio teisingumo mechanizmą, kuris tirtų jokia logika nepateisinamus nusikaltimus, padarytus abiejų pusių, ir skirtų bausmes  jų autoriams, nustatytų kompensaciją aukoms.

Lygiagrečiai buvo susitarta ir dėl kitos komisijos sukūrimo. Jos paskirtis taip pat yra ieškoti tiesos ir teisingumo, bet ne juridiniame ar kriminaliniame plane, o moraliniame ir etiniame. Mat, kaip pastebėjo Kolumbijos prezidentas Santos, nėra retas atvejis, kai aukoms dar svarbiau už kompensaciją yra tiesa. Jos nori žinoti kas atsitiko, kaip atsitiko, kada atsitiko, kur atsitiko ir kodėl atsitiko.

Žinoma, tai nėra lengvas uždavinys, mat yra asmenų ir jėgų abiejose pusėse, kurios nenori, kad tiesa iškiltų.

Katalikų Bažnyčia Kolumbijoje, atitinkamai Bažnyčios socialinės doktrinos principams, taip pat visada pabrėžė, kad tikra taika ir susitaikymas nepasiekiami be teisingumo ir tiesos. Kai kam tai pasirodė kišimasis į politiką, bet kunigas Pedro Mercado, Kolumbijos vyskupų konferencijos sekretorius, viename interviu pabrėžė, kad Bažnyčia nesiekia kokios nors šališkos naudos. Ji siekia autentiškos taikos ir tikro susitaikymo. Ir tai suvokia, kaip būtiną savo dvasinio ir evangelinio darbo dalį. 

2017 metų balandį buvo paskelbta peticija, kurioje pabrėžiama, kad ir Bažnyčia turi atlikti sąžinės patikrą. Šią peticiją pasirašė dešimtys kunigų, vienuolių, sielovados darbuotojų, katalikiškų mokyklų mokytojų, katalikų dėstytojų – daugiau nei šešis šimtus signatarų. Peticijos tekste primenama, kad jei netrūko krikščioniško heroizmo neteisybių akivaizdoje, tai netrūko ir tylos, akių užmerkimo prieš neteisybes ar įsitraukimo, savo ar ne savo noru, į jas. Tokiais atvejais Bažnyčia taip pat turi melsti atleidimo, pirmiausia Dievo, po to aukų, už savo narių nuodėmes. Peticijos signatarai primena apie panašius bažnytinės sąžinės tyrimus, kurie buvo paskelbti Jono Paulius II, švenčiant 2000 metų Jubiliejų, ar popiežiaus Pranciškaus lūpomis, konstatuojant Bažnyčios žmonių supratimo ir drąsos trūkumus Ruandoje ar Bolivijoje. Šiandien aiškiai matoma, kad šie trūkumai tapo didelėmis nuodėmėmis ir žala artimui.

Antra vertus, vienas iš pagrindinių popiežiaus vizito Kolumbijoje momentų bus dviejų dvasininkų, kunigo Pedro María Ramírez Ramos ir vyskupo Jesús Jaramillo Monsalve skelbimas palaimintaisiais. Tai įvyks rugsėjo 8-ąją dieną. Abu jie yra kankiniai, Evangelijos liudytojai. Pirmasis buvo viešai ir žiauriai nulinčiuotas grupės žmonių, kurie buvo įtūžę dėl vieno liberalaus politiko nužudymo prieš kelias savaites, o kunigą laikė savo ideologiniu priešu. Antrasis buvo pagrobtas, kankintas ir nužudytas 1989 metais. Šio nusikaltimo autoriai buvo marksistinė Nacionalinė išsivadavimo armija (ELN), antroji pagal dydį sukilėlių grupuotė po FARC, su kuria taip pat pradėtos taikos derybos. Vyskupas buvo nužudytas dėl kritikos nešvariems sukilėlių darbams. Jų beatifikacija bus proga darkart atsiminti ir pagerbti visas Kolumbijos konfliktų aukas. (Vatikano radijas)