Patriarchas Dimitrijus ir šv. Jonas Paulius II: nepiktnaudžiaukime!

Rugsėjo 1-ąją visa Katalikų Bažnyčia yra kviečiama minėti Pasaulinę maldos už Kūriniją dieną. Tokia diena buvo įsteigta popiežiaus Pranciškaus 2015-aisiais, tais metais ji buvo minėta pirmą sykį. Tačiau toks kvietimas neatsirado tuščioje vietoje, priešingai, daugelį metų jam buvo purenta dirva tiek Katalikų Bažnyčios viduje, tiek kitose krikščioniškose konfesijose. Kaip savo laiške, kuriuo Katalikų Bažnyčios kalendoriuje įterpiama Maldos už Kūriniją diena, pamini popiežius Pranciškus, jos data sąmoningai sutampa su analogiška diena Konstantinopolio ortodoksų Bažnyčios kalendoriuje.

Konstantinopolio ortodoksai Maldos už Kūrinijos apsaugą dieną švenčia nuo 1989 metų. Tuometinis ekumeninis patriarchas Dimitrijus tokiais žodžiais pradeda savo pirmąją žinią maldos už Kūriniją dienai: „Ekumeninis ortodoksijos sostas, šimtametės patristinės tradicijos dvasios sargas ir skelbėjas, ištikimas ortodoksų Bažnyčios eucharistinės ir dvasinės patirties interpretuotojas, su dideliu susikrimtimu stebi negailestingą natūralios aplinkos trypimą ir griovimą, lemtą žmogaus, su ypatingai pavojingomis pasekmėmis pačiam Dievo sukurtojo natūraliojo pasaulio išgyvenimui. Šiuolaikinio žmogaus piktnaudžiavimas savo privilegijuota pozicija kūrinijoje ir Dievo siuntimu „valdyti žemę“ (Pr 1,28) jau atvedė pasaulį prie apokaliptinės susinaikinimo prarajos, tiek visoms gyvoms būtybėms pavojingu aplinkos užtešimu, tiek daugelio gyvūnų ir augalų rūšių išnykimu, tiek kitais būdais. Mokslininkai ir kiti išmanantys asmenys dabar mus perspėja apie pavojų ir kalba apie reiškinį, kuris grasina mūsų planetos gyvenimui – šiltnamio efektą – kurio pirmieji požymiai jau buvo pastebėti“.

Šioje situacijoje Kristaus Bažnyčia negali likti abejinga. Jos tikėjimo pamatinės tiesos yra tai, kas pasaulis Dievo kūrinys, o žmogus, tuo pat metu priklausantis tiek dvasios, tiek materijos karalystėms, gavęs laisvės privilegiją, bendradarbiauja su Dievu perkeisdamas pasaulį, gelbėdamas jį nuo irimo ir mirties. Bažnyčios akyse žmogus turi valdyti žemę ne kaip savavalis savininkas, o kaip mylintis sergėtojas, jaučiantis pagarbų dėkingumą Kūrėjui. Deja, kraštutinio racionalizmo ir egocentrizmo įtakotas šiuolaikinis žmogus praranda kūrinijos sakralumo jausmą. Stebime, kaip aplinka prievartaujama tam, kad patenkintų ne būtinus jo poreikius, o ribų nepažįstantį godumą. Todėl, pasak patriarcho Dimitrijaus, suvokiant „dvasinę atsakomybę“, jis ir kviečia visą ortodoksų ir visą krikščionių pasaulį prisidėti prie maldos už Kūriniją, dėkoti už jos dovaną, stengtis dėl jos saugojimo: pradedant nuo vaikų auklėjimo ir baigiant atsakinga tautų politika.

Už kelių mėnesių, 1990 metų sausio 1-ąją paskelbtoje popiežiaus šv. Jono Pauliaus II žinioje Pasaulinei taikos dienai atrasime daug panašių minčių, papildytų įžvalgomis apie ekologinės krizės sąsajas su konfliktais ir skurdu. „Mūsų dienomis auga supratimas, kad pasaulinei taikai grėsmę kelia ne vien ginklų varžybos, regioniniai konfliktai ir nuolatinis neteisingumas tarp tautų ir valstybių, bet ir deramos pagarbos gamtai trūkumas, švaistant gamtinius išteklius ir smukdant gyvenimo kokybę“, parašė popiežius, toliau pridurdamas, kad „turi būti pasakyta, jog derama ekologinė pusiausvyra nebus pasiekta ignoruojant struktūrines skurdo formas, egzistuojančias pasaulyje“.

Jis taip pat paminėjo moralinę ekologinės krizės šaknį, kai pagirtini moksliniai ir technologiniai atradimai naudojami neatsakingai, išprovokuojant ilgalaikę žalą. Tai, galų gale, yra pagarbos gyvybei ir gyvenimui trūkumas.

Ieškant sprendimų nereikia atmesti šiuolaikinio pasaulio, bet jį papildyti naujomis nuostatomis ir institucijomis. Šventasis Jonas Paulius II pamini svaresnes iš jų: yra būtinas koordinuotas valstybių bendradarbiavimas, kurį, deja, stabdo tarptautinių mechanizmų nebuvimas, savo politikos ir savo ekonominių interesų sureikšminimas. Yra būtinas naujas solidarumas, taip pat vartotojiškų visuomenių kritinis požiūris į savo gyvenimo stilių, taip pat ekologinio jautrumo ir ekologinės atsakomybės ugdymas. Nesunku pastebėti, kad visi šie klausimai yra organiškai išplėtoti popiežiaus Pranciškaus 2015 gegužės 24-ąją paskelbtoje enciklikoje „Laudato si“. Ja apglėbiama Bažnyčios – popiežių mokymo, vyskupijų, katalikų judėjimų ir autorių – patirtis, dabartinių mokslo duomenų, sąsajų su politika ir ekonomika šviesoje, siekiant žadinti ir pastūmėti visų lygių sąmoningumą ir atsakomybę. Būtent tam skirtos Pasaulinės maldos už Kūrinija dienos iniciatyvos, kurios taip pat yra puiki proga ekumeniniams susitikimams. (Vatikano radijas)