Melburno arkivyskupo laiškas apie tos pačios lyties santuokas

Jau keliolika metų Australijoje vyksta sunkūs ir įtempti debatai – visuomeniniai, teisiniai ir politiniai – dėl tos pačios lyties asmenų sąjungų prilyginimo santuokai. Vienas iš paskutinių šių debatų žingsnių yra rugsėjo mėnesį planuojama nacionalinė apklausa paštu, kurią galima prilyginti patariamajam referendumui. Apklausą planuojama pradėti rugsėjo 12-ąją, o jos galutinius rezultatus bus galima žinoti lapkričio pradžioje. Katalikų Bažnyčia, tikintieji ir hierarchai, aktyviai dalyvauja debatuose apie santuoką. Vienas iš paskutinių pavyzdžių yra Melburno arkivyskupo Denis J. Hart šiomis dienomis paskelbtas sielovadinis laiškas, kviečiant tikinčiuosius būti atidžiais visuomenės pagrindus ir bendrąjį gėrį, prie kurio privalu visiems prisidėti, liečiančiam klausimui. Štai jo pastabos.

Mūsų nuostata dabartiniame debate, pažymi vyskupas, apie tos pačios lyties santuoką yra paprasta. Mes ją išreiškiame nuoširdžiai, pagal savo sąžinės poreikį.

Katalikų Bažnyčia, kaip ir kitų tikėjimų tradicijos, moko, kad santuoka yra prigimtinė institucija, Dievo įsteigta kaip nuolatinė vieno vyro ir vienos moters sąjunga, skirta susiformavimui šeimos, kurioje gims ir subręs vaikai.

Kiekviena teisėkūra, kuri keičia šį santuokos apibrėžimą, pripažįstamą visų didžiųjų pasaulio kultūrų, reikalauja visų australų atidaus dėmesio. Yra gyvybiška, kad mes, katalikai, balsuotume, kad ir mūsų požiūris galėtų būti išgirstas dėl šio gyvybiško viešojo klausimo. (Sprendimo) pasekmės ateityje giliai paveiks mūsų visuomenę ir mūsų šeimas.

Mes suprantame, kad mūsų požiūris nėra vienintelis mūsų skirtingoje visuomenėje. Daug jam nepritaria. Daug žmonių tai laiko klausimu apie visų ir visų santykių lygybės užtikrinimą. Taip, žmogaus teisės yra svarbios. Bet ir tiek pat ir žmogaus atsakomybės. Mes atsakingi už savo sprendimų poveikį ateities kartoms. Todėl visus prašome atidžiai įvertinti galimos teisėkūros, kuri įgyvendintų šį santykių lygybės troškimą mūsų įstatymuose pasekmes. Debatai apie tos pačios lyties santuokas kelia gilius klausimus apie tai, kas mes. Kalbama apie pamatinius dalykus. Kodėl žmonės egzistuoja kaip vyrai ir moterys? Ar šis skirtumas paprasčiausiai nereikšmingas? Ar tai paprasčiausiai socialinis konstruktas? Ar mūsų vaikai irgi turi teises? Visi esame vyro ir moters vaikai. Ar tai neturėtų būti centrinis akcentas mūsų sprendimuose apie tai, kaip vaikai, idealiai, turėtų būti auginami ir ugdomi mūsų visuomenėje. Mes suprantame, kad tai sudėtingi klausimai. Ir žinoma, neturi būti imamasi teisėkūros be gilaus visuomeninio pokalbio, kuriame visi dalijamės šiais klausimais, giliau už šūkius ir lozungus.

Pliuralistinėje visuomenėje mes tvirtiname, kad pagarba skirtumams turi būti tokia pat svarbi, kaip ir lygybės prašymas. Dalykai gali būti lygiai gerbtini neprivalėdami būti visai tokie patys. Mes nuoširdžiai tikime, kad tradiciniame santuokos apibrėžime ir suvokime yra pamatinė išmintis bei tiesa, kuri neturi būti ignoruojama ir yra verta išlaikyti dėl mūsų visuomenės sveikatos bei ateities. Kaip yra pasakęs popiežius Pranciškus, „šeimai grasina augančios kai kurių  pastangos pakeisti pačią santuokos instituciją, reliatyvizmas, neapibrėžtumo kultūra, atvirumo gyvybei trūkumas“. Kai kurie nusivils mūsų laikysena. Kai kurie net abejos mūsų teise kalbėti ir sekti savo sąžinėmis.

Visai įmanoma, kad ateityje teisėkūra apie tos pačios lyties santuokas gali pažeisti pamatines religijos ir sąžinės laisvių žmogaus teises. Ji gali virsti suvaržymu religijos atstovų ir religinių kūnų bei organizacijų teisės laisvai mokyti, pamokslauti ir kalbėti apie santuoką tarp tos pačios lyties asmenų kaip prieštaraujančią jų religiniams ir sąžinės įsitikinimams.

Mes kaip Bažnyčia patvirtiname orumą visų tų, kurie atskleidžia turintys potraukį tai pačiai lyčiai. Kaip ir visi žmonės, taip ir jie sukurti pagal Dievo atvaizdą ir panašumą. Jie turi teisę būti mylimais ir priimamais, nekęsti neteisingos diskriminacijos. Kas iš to išplaukia? Visuose savo susitikimuose ir pokalbiuose elkimės imituodami popiežių Pranciškų, kuris prašo mus būti nuolankiais ir neteisiančiais. Tokiame nusistatyme katalikų Bažnyčia toliau mokys ir pamokslaus, jog santuoka yra vieno vyro ir vienos moters sąjunga, ir kvies visus geros valios žmones pritarti šios tiesos pilnatvei. Mes taip pat remsime ir stiprinsime šeimas bei santuokas. Mes taip pat pripažinsime kiekvieno asmens orumą, taip pat ir patiriančių potraukį tai pačiai lyčiai, sveikindami juos kaip brolius ir seseris. (Vatikano radijas)