Didžiosios Švč. M. Marijos bazilikos dedikavimo šventė

Rugpjūčio 5 d. liturginis kalendorius minėjo Romos Mergelės Marijos didžiosios bazilikos dedikavimo metines. Prieš titulinę šventę, kaip kasmet, vyko pasirengimo tridienis. Pačios šventės dieną, šeštadienį, pagrindines Mišias aukojo šiemet paskirtas naujasis šios bazilikos arkikunigas kard. Stanislaw Rylko.

Romos didžioji Švenčiausios Mergelės Marijos bazilika buvo pirmoji bažnyčia krikščioniškuose Vakaruose dedikuota Dievo Motinai. Jos statytojas buvo popiežius Sikstas III, vadovavęs Bažnyčiai nuo 432 iki 440 m. Jo pontifikatas prasidėjo greit po 431 metais vykusio Efezo visuotinio susirinkimo, kuris paskelbė, kad Mergelę Mariją galima ir reikia vadinti Theotokos - Dievo Motina.

Liaudies pamaldumo tradicijoje bazilikos dedikavimo metinės vadinamos Mergelės Marijos Snieginės švente. Pasak padavimo, ketvirtojo amžiaus viduryje Bažnyčią valdęs popiežius Liberijus susapnavęs Mergelę Mariją ir jinai jo prašiusi pastatyti jai dedikuotą bažnyčią toje vietoje, kur po nakties bus pasnigę. Ir nors tai buvo rugpjūčio 5-oji, iš tiesų, kaip sako padavimas, Romos Eskvilino kalva buvo nuklota sniegu. Liberijus, kaip sapne jo prašė Mergelė Marija, toje vietoje pastatydinęs jai dedikuotą bažnyčią. Vis dėlto, istoriniai šaltiniai liudija, kad šventovė buvo pastatyta beveik šimtu metų vėliau. Kaip sakyta, šią baziliką pastatydino popiežius Sikstas III penktojo amžiaus pirmoje pusėje. (Vatikano radijas)