Konferencija Vatikane ragins atsisakyti branduolinio ginklo

Branduolinis nusiginklavimas bus pagrindinė Vatikane lapkričio 10 -11 dienomis vyksiančios konferencijos tema. Konferencija rengiama atsižvelgiant į pastarojo meto pasiekimus siekiant tarptautinių draudimų branduoliniams ginklams.

Naujienų agentūrai CNA arkivyskupas Silvano Maria Tomasi sakė, kad „Šventasis Sostas stengiasi sukurti viešą nuomonę, įsitikinusią jog pasaulis saugesnis be branduolin ių ginklų, o ne su jais“. Arkivyskupas yra Tarnavimo integraliai žmogaus pažangai dikasterijos, kuri rengia nusiginklavimo konferenciją, įgaliotasis sekretorius.

Arkivyskupas Tomasi sakė, jog konferencijos idėja gimė po to, kai JT liepos 7 d. buvo priimta sutartis dėl branduolinių ginklų draudimo. Iki tol branduoliniai ginklai buvo vienintelis masinio naikinimo ginklas, aiškiai neuždraustas jokiu tarptautiniu dokumentu.

Sutartis priimta 122 balsais už ir vienu susilaikiusiu. Tačiau 69 šalys, beveik visos branduolinės valstybės ir visos NATO narės, išskyrus Nyderlandus, nedalyvavo balsavime. Jungtinės Tautos nutarė pradėti derybas dėl sutarties po trijų konferencijų apie branduolinių ginklų humanitarines pasekmes, vykusių per tris pastaruosius metus  Norvegijoje, Meksikoje ir Austrijoje.

Po 2014 m. Vienoje vykusios konferencijos 127 šalys formaliai pritarė humanitariniam pasižadėjimui. Palaikančiosios šalys teigė, jog žino, kad branduolinio ginklo panaudojimo rizikos ir jos nepriimtinų pasekmių išvengti galima tik tuomet, kai bus sunaikinti visi branduoliniai ginklai.

2017 m. lapkritį Vatikane vyksianti konferencija taps kitu žingsniu siekiant branduolinio nusiginklavimo. Susitikimas remsis konferencija, kuri buvo skirta deryboms dėl branduolinių ginklų draudimo sutarties, kuri vyko 2017 m. Niujorke.

Šios konferencijos dalyviams popiežius pasiuntė žinią, rašydamas, kad susilaikymo nuo branduolinio ginklo doktrina tapo neefektyvi žvelgiant į XXI amžiaus grėsmes kaip terorizmas, asimetriniai konfliktai, aplinkosauginės problemos ir skurdas. Šios grėsmės, rašė tada popiežius, yra dar didesnės, kai mes atsižvelgiame į katastrofiškas pasekmes humanitarinėje ir aplinkosauginėje srityse, kurios kiltų po bet kokio branduolinio ginklo panaudojimo, laikui bėgant atnešdamos naikinantį, nekontroliuojamą poveikį. Popiežius pabrėžė, kad branduolinių ginklų sunaikinimas yra iššūkis ir humanitarinis imperatyvas.

Šventasis Sostas dalyvavo derybose Nuolatinio stebėtojo prie Jungtinių Tautų teisėmis. Jam buvo suteikta galimybė dalyvauti procedūriniuose balsavimuose derybų metu, teisė, kurios Šventasis Sostas paprastai nenaudoja.

Šventasis Sostas yra vienas iš tarptautinės atominės energijos agentūros kūrėjų ir valstybių narių. Jis visuomet palaikė branduolinių technologijų plėtrą, tačiau griežtai smerkė tokių technologijų plėtrą kariniams tikslams. (Vatikano radijas)