Branduolinis nusiginklavimas bus pagrindinė Vatikane
lapkričio 10 -11 dienomis vyksiančios konferencijos tema. Konferencija rengiama atsižvelgiant
į pastarojo meto pasiekimus siekiant tarptautinių draudimų branduoliniams ginklams.
Naujienų agentūrai CNA arkivyskupas Silvano Maria
Tomasi sakė, kad „Šventasis Sostas stengiasi sukurti viešą nuomonę, įsitikinusią jog
pasaulis saugesnis be branduolin ių ginklų, o ne su jais“. Arkivyskupas yra Tarnavimo integraliai žmogaus
pažangai dikasterijos, kuri rengia nusiginklavimo konferenciją, įgaliotasis sekretorius.
Arkivyskupas Tomasi sakė, jog konferencijos idėja
gimė po to, kai JT liepos 7 d. buvo priimta sutartis dėl branduolinių ginklų draudimo.
Iki tol branduoliniai ginklai buvo vienintelis masinio naikinimo ginklas, aiškiai
neuždraustas jokiu tarptautiniu dokumentu.
Sutartis priimta 122 balsais už ir vienu susilaikiusiu.
Tačiau 69 šalys, beveik visos branduolinės valstybės ir visos NATO narės, išskyrus
Nyderlandus, nedalyvavo balsavime. Jungtinės Tautos nutarė pradėti derybas dėl sutarties
po trijų konferencijų apie branduolinių ginklų humanitarines pasekmes, vykusių per
tris pastaruosius metus Norvegijoje, Meksikoje ir Austrijoje.
Po 2014 m. Vienoje vykusios konferencijos 127 šalys
formaliai pritarė humanitariniam pasižadėjimui. Palaikančiosios šalys teigė, jog žino,
kad branduolinio ginklo panaudojimo rizikos ir jos nepriimtinų pasekmių išvengti galima
tik tuomet, kai bus sunaikinti visi branduoliniai ginklai.
2017 m. lapkritį Vatikane vyksianti konferencija taps
kitu žingsniu siekiant branduolinio nusiginklavimo. Susitikimas remsis konferencija,
kuri buvo skirta deryboms dėl branduolinių ginklų draudimo sutarties, kuri vyko 2017
m. Niujorke.
Šios konferencijos dalyviams popiežius pasiuntė žinią,
rašydamas, kad susilaikymo nuo branduolinio ginklo doktrina tapo neefektyvi žvelgiant
į XXI amžiaus grėsmes kaip terorizmas, asimetriniai konfliktai, aplinkosauginės problemos
ir skurdas. Šios grėsmės, rašė tada popiežius, yra dar didesnės, kai mes atsižvelgiame
į katastrofiškas pasekmes humanitarinėje ir aplinkosauginėje srityse, kurios kiltų
po bet kokio branduolinio ginklo panaudojimo, laikui bėgant atnešdamos naikinantį,
nekontroliuojamą poveikį. Popiežius pabrėžė, kad branduolinių ginklų sunaikinimas
yra iššūkis ir humanitarinis imperatyvas.
Šventasis Sostas dalyvavo derybose Nuolatinio stebėtojo
prie Jungtinių Tautų teisėmis. Jam buvo suteikta galimybė dalyvauti procedūriniuose
balsavimuose derybų metu, teisė, kurios Šventasis Sostas paprastai nenaudoja.
Šventasis Sostas yra vienas iš tarptautinės atominės
energijos agentūros kūrėjų ir valstybių narių. Jis visuomet palaikė branduolinių technologijų
plėtrą, tačiau griežtai smerkė tokių technologijų plėtrą kariniams tikslams. (Vatikano
radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |