2017-07-22 16:49:00

Tūkstantį tris šimtus metų gyvuojantis vienuolynas išrinko naują abatę


Seniausias vokiečių kalbos moterų vienuolynas išrinko naują abatę. Zalcburgo Nonnenbergo benediktinių vienuolynas ketvirtadienį išrinko priorę Veroniką Kronlachner devyniasdešimt trečiąja šv. Erentrudos įpėdine. Penkiasdešimties metų S. Kronlachner išrinkta abate vietoj s. Perpetuos Hilgenberg, kuriai sukako septyniasdešimt penkeri metai. Naujoji abatė, kilusi iš Linco miesto šiaurės Austrijoje, pagal profesiją moterų kirpėja – stilistė, įstojo į vienuolyną būdama dvidešimt ketverių metų. Po penkerių metų davė vienuolinius įžadus. Nuo 2002 metų dirbo vienuolyno administracijoje. Benediktinių vienuolių Nonnenbergo vienuolyną įkūrė šv. vyskupas Rupertas 714 metais, Zalcburgo vyskupijos pradininkas ir pirmasis ganytojas. Kaip šv. vyskupas Rupertas, buvęs Vormso vyskupas, taip pat jo dukterėčia, pirmoji Nonennbergo abatė šv. Erentruda, kilusi iš Vormso. Zalcburgo Nonnenbergo vienuolyne šiuo metu gyvena iš viso septyniolika vienuolių.

*

Pašvęstieji ir pašvęstosios yra pašaukti būti susitikimo vyrais ir moterimis, sako popiežius Pranciškus. Pašaukimo neįmanoma suplanuoti atsisėdus prie stalo, nes jis yra Viešpaties malonė, kuri mus pasiekia gyvenimą pakeičiančio susitikimo metu. Kas tikrai sutinka Kristų, tas negali pasilikti toks, koks buvo. Jėzus yra naujiena, kuri viską atnaujina. Kas išgyvena šį susitikimą, tampa jo liudytoju ir padeda kitiems išgyventi tokį susitikimą, tampa susitikimo kultūros ugdytoju, padeda vengti įsižiūrėjimo į save ir užsidarymo savyje.

Pašvęstieji ir pašvęstosios yra pašaukti būti konkretus ir pranašiškas Dievo artumo ženklas, dalijimosi su silpnu, nuodėmingu ir sužeistu mūsų laikų žmogumi. Visos pašvęstojo gyvenimo formos, kiekviena pagal savo specifinius bruožus, yra pašauktos nuolatos būti misijoje, dalytis džiaugsmais ir viltimis, liūdesiu ir sielvartu, patiriamais dabarties meto žmonių, ypač neturtingųjų ir visų prispaustųjų (Gaudium et spes 1).

Vargas mums, jei įprasta kasdienybė įsivyrautų mūsų dvasiniame gyvenime; vargas jei mūsų charizmos susikristalizuotų ir pavirstų abstrakčia doktrina. Steigėjų charizmos neturi būti laikomos užkimštame butelyje; jos nėra muziejaus eksponatai. Per mūsų steigėjus veikė Šventoji Dvasia. Jie nebijojo susitepti rankų kasdieniniu gyvenimu, žmonių problemomis; jie drąsiai ėjo į geografinius ir egzistencinius pakraščius. Jie neišsigando kliūčių ir kitų žmonių nesupratimo, nes jų širdyse buvo gyvas susitikimo su Kristumi sukeltas nustebimas. Jie neprisijaukino Evangelijos malonės: jų širdys visada buvo kupinos sveiko nerimo dėl Viešpaties; karšto troškimo nešti jį kitiems. Ir mes šiandien esame kviečiami daryti pranašiškus ir drąsius pasirinkimus. (Popiežius Pranciškus, homilija  Kristaus paaukojimo šventės Mišiose Šv. Petro bazilikoje 2016). (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.