Islamistų grėsmė Maravyje, Filipinuose. Gilėja humanitarinė krizė

Maravio katalikų vyskupas pietų Filipinuose nesutinka su karo padėties pratęsimu Mindanao saloje. Pasak vysk. Edwino de la Pena, karo padėtis varžo žmonių judėjimą, verslą ir prekių transportą. Vyskupas piktinosi, kad tebesitęsia mūšiai pietų Filipinų mieste Maravyje tarp krašto ginkluotųjų pajėgų ir teroristinės grupuotės „Mautė“ kovotojų, skelbiančių apie ketinimus įkurti islamo valstybę. Vyriausybės nesugebėjimas išvaduoti teroristų okupuotą Maravio miestą po šešiasdešimties dienų nuo karo padėties įvedimo yra „blogas ženklas“, pasakė vysk. de la Pena. Anot jo, susidaro įspūdis, kad vyriausybė nepajėgi susidoroti su teroristais, praneša katalikiškas naujienų portalas UCAN.

Karo padėtį Mindanao paskelbė Filipinų prezidentas Rodrigo Duterte po to kai islamistinė grupuotė gegužės 23 dieną pradėjo Maravio puolimą. Nuo tada ginkluotuose veiksmuose Maravyje žuvo šimtai žmonių ir vos ne pusė milijono gyventojų, anot Filipinų vyriausybės, 465 000 žmonių, arba 102 tūkstančiai šeimų, buvo priversti apleisti savo namus. Toks didelis skaičius karo pabėgėlių verčia kalbėti apie Mindanao saloje gręsiančią humanitarinę krizę.

Sprendimas dėl karo padėties pratęsimo Mindanao galės paaiškėti šeštadienį, liepos 22 dieną, kai įvyks Filipinų prezidento prašymu sušaukta neeilinė jungtinė Kongreso sesija. Prezidentas siūlo pratęsti karo padėtį dar šešiasdešimt dienų.

Filipinų vyskupai nėra vieningo nusistatymo karo padėties pratęsimo klausimu, tuo metu gyventojų apklausos rodo, kad dauguma palaiko prezidento nusistatymą, kad karo padėtis būtų pratęsta. Filipinų vyskupų konferencijos vicepirmininkas vysk. Pablo Virgilio David, Kalookan ganytojas, išreiškė ne vieno vyskupo nusistatymą, jog prieš sprendžiant, pirma reikėtų atsiklausti Mindanao salos gyventojų nuomonės. Tačiau anot vyskupo Jose Colin Bagaforo, Kidapawano ganytojo, Mindanao gyventojų dauguma pritartų karo padėties pratęsimui, nes žmones baugina plintančios kalbos apie Islamo valstybės kūrimąsi Maravyje. Anot vyskupo, kova su terorizmu turi būti vykdoma visomis pastangomis siekiant veiksmingesnio valdymo ir šalinant skurdą.

Maldos akcija už apgultą Maravio miestą

Tuo metu Filipinų katalikų švietimo asociacijos iniciatyva liepos 17 dieną visose katalikiškose mokyklose prasidėjo keturiolikos dienų Maldos akcija už apgulto Maravio miesto išlaisvinimą ir atstatymą. Asociacija apjungia 1425 katalikiškas mokyklas Filipinuose. Taip pat Filipinų vyskupų konferencija paprašė katalikų daugumos gyventojų palaikyti pastangas, kad Maravio miestas būtų atstatytas ir sugrįžtų gyventojai.

Vyskupų tvirtas „Ne!“ karui

Maniloje pastarosiomis dienomis posėdžiavusi Filipinų vyskupų konferencija irgi pasisakė už tai, kad į Maravį ir miesto apylinkes sugrįžtų normalus gyvenimas ir taika, išreikšdami rimtą abejonę ar tam galėtų pasitarnauti karo padėties įstatymas ir prezidento norimas jo pratęsimas. Filipinų vyskupai kadenciją baigiančio pirmininko arkivyskupo Socrateso B. Villelgaso pareiškime išsakė nedviprasmišką „Ne!“ karui Maravyje“. Ganytojai patikino, kad veiksmai Maravyje nėra religinis karas. Pasak ganytojų, pastarosiomis savaitėmis buvo galima išklausyti nuostabių pasakojimų iš Maravio apie tai, kaip musulmonai gyventojai padėjo apginti ir išgelbėti nuo tikros mirties bėgančius krikščionis ir kaip krikščionys toliau padeda tūkstančiams pabėgėlių musulmonų. (Vatikano radijas)