Kardinolas Sandri: Ukrainos rytuose reikia artimo meilės dorybės

Dėkoju Viešpačiui, kad mus čia surinko šiandien, švęsti Dieviškosios Liturgijos minint šventųjų apaštalų Petro ir Pauliaus, pagal Julijaus kalendorių, iškilmę šioje Prisikėlimo katedroje, - sakė kardinolas Leonardo Sandri, Rytų Bažnyčių kongregacijos prefektas savo vizito Ukrainoje, Kijeve, antrąją dieną, liepos 12-ąją.

Ši liturgija, pasak jo, tikintiesiems suteikia „dangaus žemėje“ patirtį ir tai dar labiau tiesa, kai patiriame nuovargį, sunkumą tiek dėl asmeninio trapumo, tiek dėl sunkių šeimos ar viso šalies gyvenimo sąlygų, kaip kad pastaraisiais metais Ukrainoje.

Buvau greta didžiojo šventojo Jono Pauliaus II, lydėdamas jį istoriniame vizite 2001 birželio mėnesį Ukrainoje ir atvykau su mintimis apie jo žodžius apie tradiciją, pasak kurios apaštalas Andriejus lankydamas šias vietas, kur vėliau gimė šis miestas, palaimino jas sakydamas: „ant šių kalvų spindės Dievo šlovė“, tarsi pranašaudamas, kad Dniepras taps nauja Jordano upe, davusia savo vandenis kunigaikščio Volodymyro krikštui, o Kijevas naująja Jeruzale, motina slaviškajai krikščionybei Europos rytuose  - kalbėjo homilijoje kardinolas Sandri. Jis pridūrė, kad prieš kelionę asmeniškai sutiko popiežių Pranciškų, kuris paprašė jo perduoti sveikinimo ir artumo žodžius ukrainiečiams, maldą ir, jo vardu, palaiminimą.     

Pirmąją vizito dieną, liepos 11-ąją, kardinolas Sandri, lydimas graikų katalikų Didžiojo arkivyskupo Sviatoslavo Ševčiuko ir apaštalinio nuncijaus Ukrainoje arkivyskupo Claudio Guggerotti, aplankė 2014 metais pagarsėjusią Maidano aikštę ir tyliai maldai sustojo prie didelio kryžiaus, stovinčio aikštėje, už tų dienų aukas palikdamas gėlių. Tą pačią dieną kardinolas Sandri aplankė Holodomoro muziejų, skirtą 1929 -1933 badmečiui, kuris kainavo septynis milijonus gyvybių. Ir šiame pastate yra kryžius, šios milžiniškos tragedijos, lemtos stalinistinės politikos, atminimui: jis pakabintas virš konteinerio, kuriame yra per septynis milijonus grūdelių, simbolizuojančių badmečio aukas. Kaip rašoma Rytų Bažnyčių kongregacijos komunikate, daugybei ukrainiečių šis muziejus nėra vien praeities daiktų rinkinys, bet pusiau šventovė, menanti jų pačių šeimų narius, prieš keletą kartų, pražuvusius dėl bado. Deja, tarptautiniu lygiu apie šį stalinistinės valdžios nusikaltimą prieš žmoniją žinoma ir kalbama nepakankamai.

Ukrainos graikų katalikų televizijos tarnybai duotame ilgame interviu kardinolas Sandri sakė, kad Ukrainoje lankosi ketvirtą kartą, bet visos kelionės labai skirtingos ir vienintelė, iki šiol, jas vienijanti vieta yra Zarvanitsos Dievo Motinos šventovė. Joje jis apsilankys šeštadienį ir sekmadienį, vizito Ukrainoje pabaigoje, prisidėdamas prie graikų katalikų nacionalinės piligrimystės.

Kalbėdamas apie situaciją Ukrainoje, kurios rytuose driekiasi tikra fronto linija, kardinolas ją sugretino su didžiosiomis dieviškosiomis dorybėmis: tikėjimu, meile ir viltimi. Vakarinėje dalyje, kur yra taika, auga tikėjimas – sielovados, katechezės, jaunimo formacijos, krikščioniškos kultūros dėka. O rytinėje dalyje labiau regima artimo meilės dorybė, solidarumas, buvimas geraisiais samariečiais tiems, kurie, be jokios kaltės, tampa konflikto aukomis. O viltis padeda žvelgti toliau už dabartį, už nuovargį ir nusivylimą, žadina entuziazmą ir paguodą. Piligrimystė prie Zarvanitsos Dievo Motinos, pridūrė kardinolas Sandri, yra labai tinkama proga sustiprinti tokią viltį, mat Marija tikrai ja gyveno ir liudija visoms kartoms. Be abejo, reikia atsiminti, kad visos trys dorybės organiškai susijusios ir viena be kitos neegzistuoja.

Paklaustas apie graikų apeigų katalikų Bažnyčios vietą, kardinolas Sandri apgailestavo, jog trūksta sąmoningumo apie tai, kad lotynų apeigų Bažnyčia nėra visuotinė katalikų Bažnyčia, bet integrali jos dalis, kaip ir kitų apeigų katalikų Bažnyčios. Dėlto deja, istoriškai, Rytų katalikų Bažnyčios neretai buvo ignoruojamos, apleistos. Ir čia verta prisiminti šv. Jono Pauliaus II metaforą apie du „dvasinius plaučius“, vakarų ir rytų, kuriais Bažnyčia „kvėpuoja“. Rytų katalikų Bažnyčios, jų tradicijos ir paveldas, turi tą patį orumą, visuotinėje katalikų Bažnyčioje, kaip ir lotynų apeigų katalikai, pakartojo kardinolas. Maronitų ir melchitų Bažnyčios yra labai senos, turi didžią istoriją, amžiuose subrandintą orumą. Graikų katalikų Bažnyčia, kartu su Indijos sirų-malabarų, yra skaičiumi didžiausia Bažnyčia, turinti savo hierarchiją ir kelių amžių vertingą istoriją: kuri nenutrūko, bet driekiasi į ateitį. (Vatikano radijas)