Mongolijos katalikų bendruomenė mini įsikūrimo 25 metų sukaktį

Sekmadienį, liepos 9 d. Ulanbatoro katedroje, dedikuotoje šventiesiems apaštalams Petrui ir Pauliui, aukotomis Mišiomis buvo pažymėtas Mongolijos katalikų bendruomenės „sidabrinis jubiliejus“.

Katalikų bendruomenė Mongolijoje labai maža, bet jos narių skaičius pastoviai auga. Kai prieš 25 metus buvo įkurta misija sui iuris, katalikų visoje Mongolijoje buvo tik kelios dešimtys. Dabar jų skaičius jau pasiekė tūkstantį. Šiuo metu Mongolijoje veikia šešios katalikų parapijos, kuriose dirba keliolika kunigų misionierių ir kelios dešimtys seserų vienuolių.

Pirmąją katalikų oficialią Bažnyčios struktūrą – Išorinės Mongolijos misiją sui iuris – jau 1922 m. buvo įkūręs popiežius Pijus XI. Ji buvo pavaldi Vidinės Mongolijos (Kinijos) Chongli vyskupijos ganytojui. Tačiau jau 1924 m. Mongolijoje valdžią paėmus komunistams, katalikų misionieriai buvo išvaryti. Katalikų bendruomenė susikūrė tik po komunistų žlugimo. Pirmoji parapija Ulan Batore buvo įkurta Pietų Korėjos katalikų ir tuometinio apaštališkojo nuncijaus Korėjoje, lietuvių kilmės arkivyskupo Jono Bulaičio pastangomis. Kai 1992 m. Mongolija užmezgė diplomatinius santykius su Šventuoju Sostu, nuncijus Seule Jonas Bulatis buvo paskirtas ir nuncijumi Ulan Batore. Tais pačiais metais popiežius Jonas Paulius II įkūrė misiją sui iuris, tiesiogiai pavaldžią Šventajam Sostui, o jos administravimą patikėjo nuncijams. 2002 m. buvo įkurta Ulan Batoro apaštališkoji prefektūra, kuriai nuo įkūrimo iki šios dienos vadovauja filipinietis vyskupas Wenceslao Padilla.

Pernai rugpjūtį Mongolijoje bus įšventintas primas vietinis katalikų kunigas Juozapas Enkhee-Baatarui. Pirmasis mongolų tautybės kunigas ruošėsi kunigystei Pietų Korėjos Tedžono vyskupijos kunigų seminarijoje. (Vatikano radijas)