2017-07-11 17:24:00

Kardinolas Sako: Ninevės lygumos likimą turi spręsti čia gyvenantys


Liepos 9-ąją Irako ministras pirmininkas Haider al Abadi įžengė į Mosulą ir paskelbė, kad po devynių mėnesių trukmės operacijos šis miestas yra visiškai išlaisvintas iš „Islamo valstybės“ kontrolės. Kaip Mosulo užėmimas buvo didelis laimėjimas „Islamo valstybei“, taip jo praradimas yra didelis pralaimėjimas. Kita vertus, kova prieš šią teroristinę organizaciją nesibaigė. Geografiškai ji dar kontroliuoja nemažai gyvenviečių Irako Anbaro provincijoje, šalia Sirijos. Šios teritorijos kontrolės perėmimas iš Irako kariuomenės taip pat pareikalaus didelių pastangų. Kita vertus, kaip daug kartų pabrėžta, kova prieš „Islamo valstybę“ ir panašaus profilio džihadistines organizacijas bus sėkminga iki galo tik tada, jei bus sėkmingai kovojama ir prieš pačią jų ideologiją, skleidžiamą toli už Irako ir Sirijos ribų, pasinaudojant interneto teikiamomis galimybėmis ir sugebant indoktrinuoti tūkstančius asmenų.

Kita vertus, į Mosulą ir ypač į šalia šio miesto esančią Ninevės lygumą jau gali sugrįžti ir palengva sugrįžta buvę gyventojai, tarp kurių ir krikščionys, kurie neemigravo į kitas šalis, bet prisiglaudė kaimyniniame Irako autonominiame Kurdistano regione. Tarptautinės ir katalikiškos žiniasklaidos žurnalistams ne vieną iš jų pakalbinus, yra jaučiamas jų atsargumas ir nepatiklumas, nežinia dėl to, ar iš tiesų pavyks pradėti gyvenimą iš naujo, tiek dėl darbo ir materialių priežasčių, tiek dėl santykių su kitomis grupėmis, ypač su musulmonais.

Mosulo atgavimą Irako valdžia neturi laiko švęsti: humanitarinės organizacijos pateikė daug skaudžių iliustracijų apie miestiečių gyvenimą po mėnesiais trukusių kovų, susišaudymų ir bombardavimų. Valstybės aparatas neveikia, viešoji infrastruktūra, kaip kad mokyklos ir ligoninės, sugriauta, žmonių gerovė, santaupos, materialus turtas sunaikinti, tarp skirtingų etninių ir religinių grupių pasėtas gilus priešiškumas ir nepasitikėjimas. Irako kurdai, kurie buvo viena iš pagrindinių „Islamo valstybei“ besipriešinančių jėgų, nusprendė rugsėjo pabaigoje surengti referendumą dėl nepriklausomybės ir tai neabejotinai taps naujos įtampos šaltiniu.

Šiame sunkiame ir sudėtingame kontekste krikščionių bendruomenių lyderiai taip pat ieško atsakymų, kaip išsaugoti ir užtikrinti savo bendruomenių gyvenimą, neatskiriant jų nuo visos šalies istorijos.

Birželio pabaigoje vienos iš didžiausių irakiečių krikščionių bendruomenės, chaldėjų apeigų katalikų patriarchas kardinolas Louis Sako paskelbė laišką, su dar dvidešimties chaldėjų vyskupų pritarimu, kuriame pabrėžia, jog pirmiausia Ninevės lygumos likimą turi spręsti čia gyvenantys, o ne tie, kurie išvyko prieš daug metų ir, dar mažiau, užsienio galybės su savo interesais, kurie nėra vietos žmonių interesai. Kardinolas padėkojo už irakiečių diasporos pastangas padėti tautiečiams, bet taip pat griežtai pasisakė prieš kai kurių diasporoje esančių žmonių pretenziją ar siekį nuspręsti regiono likimą. Kita vertus, ir vietos bendruomenės turi kiek įmanoma vengti tuščių ginčų ir pasidalijimų, tuščių ir niekada tikrovę negalėsiančių tapti projektų. Priešingai, jos turėtų išrinkti išmintingiausius iš savo tarpo, kurie atrastų realistišką ir racionalų kelią į ateitį, kurioje visų religinių įsitikinimų žmonės galėtų siekti bendros gerovės. Taip pat ir dabartinės Irako valdžios atsakomybė yra užtikrinti tokią „demokratinę ir civilizuotą“ tvarką, kuri leistų visiems piliečiams prisidėti prie savo šalies atstatymo ir prie savo ateities joje. (Vatikano radijas) 








All the contents on this site are copyrighted ©.