Pranciškaus žinia FAO ir būsimas vizitas

Liepos 3 dieną, pirmadienį, prasidėjo 40-oji Jungtinių Tautų Maisto ir žemės ūkio organizacijos (FAO) konferencija, skirta problemoms, nuo kurių priklauso milijonų žmonių likimas. Tradiciškai inauguracijos ceremonijoje buvo perskaitytas popiežiaus sveikinimas ir įžvalgos: šį kartą tai padarė kardinolas Pietro Parolin, Popiežiaus valstybės sekretorius. Jis taip pat pranešė apie popiežiaus apsilankymą šioje organizacijoje ateinančio spalio 16 dieną. Galima priminti, kad centrinė FAO būstinė yra Romoje, o spalio 16-ąją minima šios organizacijos įsteigta Pasaulinė maisto diena.

Pasak popiežiaus laiško, Šventasis Sostas atidžiai stebi tarptautinę veiklą ir norėtų prisidėti, kad ji iš tiesų mažintų badą ir badmiriavimą, nelikdama vien teoriniuose vystymosi tiksluose.

Visi suprantame, rašo popiežius, jog nepakanka intencijos visiems užtikrinti kasdienę duoną, bet yra būtina pripažinti, kad visi turi teisę į ją ir turi galėti ja naudotis. Tai, kad nuolatos pakartojami tikslai dar išlieka tolimi, daug priklauso nuo solidarumo kultūros trūkumo tarptautinėje veikloje, dažnai susietoje tik su statistiniu pragmatizmu ar veiksmingumu be dalijimosi idėjos.

Kiekvienos šalies įsipareigojimas didinti mitybos lygį, gerinti žemdirbystę ir kaimo zonų žmonių gyvenimą turi būti konkretus, įtakojantis tiek maisto gamybos augimą, tiek maisto produktų paskirstymą. Tačiau to nepakanka. Anot popiežiaus, siekiant tokių tikslų reikia suprasti, jog kiekvieno asmens teisė būti laisvu nuo bado priklauso nuo visos žmonijos šeimos pareigos konkrečiai padėti tam, kuris yra tokioje situacijoje.

Kai šalis nesugeba apsirūpinti maistu dėl savo išsivystymo laipsnio, dėl skurdo, dėl klimato kaitos, dėl nesaugumo, būtina, kad FAO ir kitos tarpvyriausybinės organizacijos galėtų įsiterpti adekvačiu ir solidariu atsaku. Tegu solidarumas tampa bendradarbiavimo tarptautiniuose santykiuose kriterijumi, palinkėjo Pranciškus.

Antroje jo laiško dalyje pažymima, kad nužvelgus situaciją pasaulyje, vaizdai nėra „guodžiantys“. Tačiau negalime likti vien susirūpinę, o gal jau pasidavę. Turime dar labiau suprasti, kad badas ir badmiriavimas nėra vien tam tikrų geografinių zonų natūrali būklė, bet ir pasekmė sudėtingų aplinkybių visumos, kuri susideda iš neišsivystymo, lemto daugelio inercijos ir mažumos egoizmo, taip pat karų, terorizmo, priverstinių perkėlimų. Šie veiksniai nėra fatališka lemtis, o pasirinkimų vaisius. Labiausiai nuo jų kenčia silpniausios ir pažeidžiamos žmonių kategorijos.

Turime įsisąmoninti, kad tokiais atvejais kiekvieno pasirinkimo laisvė turi būti sujungta su solidarumu link visų, su stokojančiais, gera valia įgyvendinant prisiimtus ar paskelbtus įsipareigojimus, pabrėžia popiežius Pranciškus, pridurdamas, kad norėdamas ir kitus padrąsinti, skiria įnašą į FAO programą, kuri teikia sėklas sėjai šeimų ūkiams, kenčiantiems nuo nestabilumo ar sausrų. Šis veiksmas taip pat prisideda prie kitų pastangų Bažnyčioje būti šalia vargšų ir stengtis, kad jų padėtis iš tiesų pasikeistų.

Vystymosi programa iki 2030 metų nurodo, kad maisto pakankamumas, tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai, yra neatidėliotinas tikslas. Bet jis, dar kartą pabrėžė popiežius, bus pasiektas tik per solidarumą. Toks solidarumas yra iššūkis FAO ir kitoms organizacijoms. Šis iššūkis įpareigoja ir katalikų Bažnyčią.

„Tegu visagalio Dievo, turtingo gailestingumu, palaiminimas lydi jus, jūsų darbus, ir suteikia būtinos stiprybės prisidėti prie tikros žmonijos šeimos pažangos“, sakoma paskutinėse popiežiaus laiško FAO inauguracinės asamblėjos dalyviams. (Vatikano radijas)