Popiežiaus žinia Vargšų dienai. Mylėkime ne žodžiais, bet darbais

Pernai rudenį užbaigdamas gailestingumo jubiliejų, popiežius Pranciškus visą Bažnyčią pakvietė kasmet švęsti Vargšų dieną – ypatingą dėmesį skirti materialinį skurdą ir neteisybę kenčiantiems žmonėms, likimo ir kitų žmonių nuskriaustiesiems. Popiežius pakvietė šią dieną kasmet minėti XXXIII eilinį sekmadienį – savaitę prieš liturginius metus užbaigiančią Kristaus Pasaulio Valdovo šventę. Popiežiaus pasiūlyta Vargšų diena pirmą kartą bus minima šiemet lapkričio 19-ąją. Šį antradienį, Bažnyčios liturginiame kalendoriuje minint šv. Antaną Paduvietį, popiežius paskelbė šiemetinei Vargšų dienai skirtą žinią – „Mylėkime ne žodžiais, bet darbais“.

„Vaikeliai, nemylėkite žodžiu ar liežuviu, bet darbu ir tiesa“ (1 Jn 3,18). Šie apaštalo Jono žodžiai kalba apie kiekvienam krikščioniui skirtą pareigą. Meilė nepripažįsta jokių pasiteisinimų. Jei norime mylėti taip, kaip Jėzus mylėjo, turime stropiai sekti jo pavyzdžiu. Jo paliudyta beribė meilė mums negali likti be atsako. Net jei ji mums buvo duota visiškai neatlyginamai, nieko už ją manais nereikalaujant, ji turi uždegti širdis dosnumu ir troškimu į ją atsiliepti.

„Vargšas šaukėsi, ir Viešpats išgirdo“ (Ps 34,7). Bažnyčia visada suprato koks svarbus šis šauksmas. Popiežius paminėjo, kad jau pirmosiomis Bažnyčios istorijos dienomis, kaip liudija Apaštalų darbų knyga, pirmoji bendruomenė rūpinosi vargstančiais savo nariais, kad tam buvo įsteigta diakonų tarnystė. Vienas svarbių bruožų, su kuriuo krikščionių bendruomenė pasirodė pasaulio scenoje buvo tarnavimas vargšams. Kristaus mokiniai nuo pat pradžių atsiliepė į Mokytojo kvietimą tarnauti tiems, kuriuos jis vadino palaimintais ir Dangaus karalystės paveldėtojais.

Bažnyčia neslepia, kad būta momentų kai vargšų balsas nebuvo girdimas, kai krikščionys buvo pasidavę pasaulio mąstysenai. Tačiau ir tuomet Šventoji Dvasia juos pažadindavo, paskatindavo žiūrėti į tai, kas svarbu. Kokius gražius Bažnyčios istorijos puslapius per pastaruosius du tūkstantmečius parašė krikščionys, kurie paprastai ir nuolankiai, su dosnia ir išradinga meile tarnavo kabiausiai kenčiantiems savo broliams! – rašo popiežius ir primena visų pirma Asyžiaus neturtėlio šv. Pranciškaus pavyzdį.

Neturtas yra svarbi krikščioniška dorybė. Krikščionys ją supranta kaip sekimą Jėzaus neturto pavyzdžiu. Neturtas tai tokia dvasinė laikysena, kuri saugo žmogų nuo galvojimo apie pinigus, nuo manymo, kad karjera ir prabanga yra gyvenimo tikslas ir laimės sąlyga. Mūsų dienomis, deja, matome, kad vis daugiau turtų begėdiškai kaupiama nedidelio žmonių skaičiaus rankose, kad dažnai turtų kaupimą lydi neteisingumas ir nusikalstama veikla, nesiskaitymas su žmogaus asmens orumu, o tuo pat metu vis labiau plinta skurdas, pasiekiantis plačius visuomenės sluoksnius visame pasaulyje. Bažnyčia, kaip prieš daugiau nei penkis dešimtmečius yra pasakęs palaimintasis Paulius VI, stoja vargšų pusėn, taip rinktis ją įpareigoja „Evangelijos įstatymas“.

Savo žinioje popiežius Pranciškus taip pat primena, kad šiemet rudenį pirmą kartą minėsima Pasaulinė vargšų diena yra neseniai visoje Bažnyčioje švęsto Gailestingumo jubiliejaus vaisius. Užbaigiant Gailestingumo jubiliejų pasiūliau įvesti Pasaulinę vargšų dieną, kad visos pasaulio krikščionių bendruomenės vis labiau taptų konkrečiais ženklais Kristaus meilės paskutiniesiems ir labiausiai stokojantiems. Prie kitų kasmet Bažnyčios minimų pasaulinių dienų dabar prisideda ir ši, liudijanti Jėzaus meilę vargšams.

Popiežius kviečia Pasaulinę vargšų dieną paminėti konkrečiais artimo meilės darbais, visą savaitę nuo XXXIII eilinio sekmadienio, kuris šiemet bus švenčiamas lapkričio 19-ąją, iki Kristaus Visatos Valdovo iškilmės, įvairiomis iniciatyvomis vietinėse bendruomenės parodyti draugystę ir solidarumą su vargšais, suteikti jiems konkrečią pagalbą.

Galiausiai popiežius baigia savo žinią pirmajai Pasaulinei vargšų diena priminimu, kad svarbiausias taip pat ir šios dienos šventimo elementas turi būti malda. Neužmirškime, - rašo Pranciškus, - kad „Tėve mūsų“ malda, tai vargšų malda. Prašydami duonos, prašome Dievą rūpintis svarbiausiais žmogaus gyvenimo poreikiais. Šios maldos žodžiais Dievo pagalbos šaukiasi kenčiantis žmogus, kuris stokoja pagrindinių dalykų. Į mokinių prašymą išmokyti juos melstis, Jėzus atsakė juos išmokydamas maldos žodžių, kuriais vargšai kreipiasi į Tėvą. Būdami jo vaikai, vieni kitiems mes esame broliai. (Vatikano radijas)