Popiežiaus homilija. Dievas mus guodžia, kad ir mes guostume

Dievo paguoda – tai dovana, kurią mes gauname, kad galėtume guosti kitus, jiems tarnauti, sakė popiežius Pranciškus pirmadienio rytą Šv. Mortos koplyčioje aukotų Mišių homilijoje komentuodamas pirmajame skaitinyje girdėtus šv. Pauliaus antrojo laiško korintiečiams žodžius: „Tebūna pašlovintas Dievas, mūsų Viešpaties Jėzaus Kristaus Tėvas, gailestingumo Tėvas ir visokios paguodos Dievas, kuris guodžia mus kiekviename sielvarte, kad ir mes galėtume paguosti bet kokio sielvarto ištiktuosius ta paguoda, kurią gauname iš Dievo“.

„Kad sulauktume paguodos, kuri yra dvasinė patirtis, kad būtume tikrai paguosti reikalingas abipusiškumas – niekas negali pats savęs paguosti. Kas bando pats save guosti, iš tiesų tik žiūri į save veidrodyje; tik žiūri į save veidrodyje, bando save nugrimuoti,  rūpinasi tik savo išvaizda. Kas pats save bando šitaip uždarai guosti, neleidžia sau augti, kvėpuoja narcisizmo ir savimeilės oru. Tai netikra paguoda, stabdanti augimą. Tai ne paguoda, nes ji uždara, trūksta abipusiškumo“.

Negalime savęs paguosti, nes paguoda yra dovana. Dievas guodžia. Paguoda tai jo dovana. Tikra paguoda bręsta abipusiškume – Dievas mus guodžia, kad mes guostume kitus. Gauname paguodos dovaną, kad ir mes ją dovanotume. „Tikroji paguoda pasižymi tokiu abipusiškumu – ji yra dovana ir tarnavimas. Aš įsileidžiu į save Viešpaties paguodą, nes man reikia būti paguostam. Esu stokojantis. Kad būčiau paguostas, turiu pripažinti, kad man reikia paguodos. Tik tuomet Viešpats pas mus ateina ir mus paguodžia, o kartu ir suteikia mums misiją guosti kitus. Nelengva turėti atvirą širdį, kad priimtume paguodos dovaną ir kartu misiją tarnauti kitiems. Tačiau toks abipusiškumas būtinas: be jo neįmanoma paguoda“.

Apie tą patį, pasak popiežiaus Pranciškaus, kalba ir šios dienos Evangelija, primenanti Kristaus Kalno pamokslo palaiminimus. Kas gi yra palaimintieji? „Tai vargdieniai, žmonės, kurių širdis atvira, turintys vargdienio dvasią, dvasingi vargdieniai. Tai tie, kurie moka verkti, kurie yra nuolankūs, kurių širdis nusižeminusi. Tai trokštantieji teisybės, kovojantys už teisingumą; gailestingieji, kurie yra gailestingi kitiems žmonėms; tyraširdžiai, taikdariai, persekiojamieji dėl teisybės, dėl ištikimybės teisingumui. Šitaip širdis atsiveria ir Viešpats mus aplanko su savo paguodos dovana ir suteikia mums misiją guosti kitus“.

Klauskime save, - paragino popiežius baigdamas homiliją, - ar mūsų širdis atvira, ar sugebame priimti paguodos dovaną, ar esame pasiruošę ją dovanoti kitiems? Kiekvieną dieną turime apie tai pamąstyti, kiekvieną dieną turime dėkoti Viešpačiui už jo paguodą. (Vatikano radijas)