2017-05-30 12:46:00

Albanijos vyskupų vizitas Ad limina


Antradienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su Albanijos vyskupijų ganytojais, kurie jį informavo apie dabartinę bažnytinės bendruomenės būklę šalyje, apie katalikų gyvenimą tarpkonfesinėje ir tarpreliginėje, tačiau tuo pat metu labai sekuliarizuotoje aplinkoje.

Mažiau nei pusės Lietuvos dydžio (27,7 tūkst. kv. km) Albanijoje gyvena beveik 3 milijonai žmonių, kurių apie 60% yra musulmonai, po maždaug 20% priklauso ortodoksų ir katalikų bendruomenėms. Ortodoksų dauguma gyvena šalies pietinėje dalyje; katalikai – šiaurinėje. Tokia Albanijos gyventojų konfesinė sudėtis tik apytikslė, nes iš tiesų tiek krikščionių, tiek musulmonų bendruomenes labai paveikė dar netolimoje praeityje daugiau kaip keturis dešimtmečius trukusi priverstinė ateizacija.

Dabartinės Albanijos teritoriją krikščionybė pasiekė jau apaštalų laikais. Tikėtina, kad ją aplankė pats apaštalas šv. Paulius ar bent jo mokinys ir bendražygis Titas. Dabartinis Diuresio miestas jau 58 m. turėjo savo vyskupą. Romos imperijai pasidalinus į dvi dalis, dabartinė Albanija priklausė rytinei jos daliai, vėliau tapusiai Bizantija. Pastarajai silpnėjant, buvo valdoma venecijiečių, bulgarų, serbų, švabų, anžuiečių, o galiausiai penkioliktajame amžiuje tapo Osmanų imperijos dalimi. Per keturis šimtus turkų valdymo metų vyko laipsniška islamizacija, kuriai pasidavė apie du trečdaliai gyventojų.

1912 m. buvo paskelbta nepriklausoma Albanijos valstybė, kuri Pirmojo pasaulinio karo metais ir tarpukario laikotarpiu pateko Italijos įtakon, o 1939 m. buvo formaliai inkorporuota į Italiją. Po Antrojo pasaulinio karo Albanija atgavo nepriklausomybę, tačiau valdžią paėmė komunistai, kurie visiškai izoliavo šalį nuo pasaulio ir pradėjo drastišką visuomenės ateizaciją. 1967 m. Albanija buvo oficialiai paskelbta ateistine valstybe, o bet kokios, netgi visiškai privataus, religingumo formos buvo laikomos nusikaltimu, už kurį buvo griežtai baudžiama. Valstybinis ateizmas buvo atšauktas 1989 m., o netrukus prasidėjo politinės demokratizacijos procesas.

Pirmosios Mišios po daugiau kaip keturių dešimtmečių ateizacijos buvo aukotos Škoderio kapinėse 1990 m. lapkričio 4 d. Dalyvavo 5 tūkst. žmonių. 1991 m. buvo užmegzti Albanijos ir Šventojo Sosto diplomatiniai santykiai. 1993 m. balandžio 25 d. Albaniją aplankė popiežius Jonas Paulius II. Vizito metu jis formaliai atkūrė Albanijos vyskupijas. Šiuo metu Albanijoje yra dvi arkivyskupijos, trys vyskupijos ir viena apaštališkoji administracija.

Albanai didžiuojasi savo garsiąja tautiete šv. Kalkutos Motina Terese. Ji – Ganxhe (Agnietė) Bojaxhiu - gimė 1910 m. albanų šeimoje dabartinės Makedonijos sostinėje Skopje (tuo metu Osmanų imperijos mieste). (Vatikano radijas)








All the contents on this site are copyrighted ©.