Technologijos ir vystymasis. Vatikano diplomato pastabos

Gegužės 17 dieną Jungtinių Tautų Organizacijos būstinėje Niujorke buvo surengta diskusija apie tai, kaip technologijos galėtų padėti vystymosi darbotvarkei iki 2030 metų. Buvo pakviesti pasisakyti žinomi technologijų pasaulio lyderiai: ne vien išradimais, bet ir mąstymu, įžvalgomis apie artimesnę ar tolimesnę ateitį.

Vienas iš ryškiausių pavyzdžių kaip technologijos veikia visuomenę yra mobilieji ir išmanieji ryšio aparatai. Jei prieš trisdešimt metų pirmieji nešiojami mobilaus ryšio aparatai buvo prieinami tik turtingiausiems žmonėms ir jų veikimas, dabartinėmis akimis, nebuvo sklandus ir efektyvus, tai šiandien išmanieji telefonai ir kompiuteriai, daug geriau veikiantys, yra masinė prekė, kuri įtakoja visą gyvenimą, nuo laisvalaikio iki verslo. Kartu su prieiga prie interneto tinklo jie leidžia, pavyzdžiui, susipažinti su labiausiai išsivysčiusių valstybių moksliniais pasiekimais ir jais naudotis.  Kita vertus, yra ir kontrastuojančių situacijų, kai naujos technologijos neišsprendė problemų, bet jas pagilino, pavyzdžiui, aplinkos apsaugos srityje.

Viena iš kviestinių pranešėjų, profesorė Justine Cassell, jau daugiau nei dvidešimt metų tirianti asmenų, visuomenės ir technologijų sąveiką, kalbėjo apie „vystymąsi, kurio centre yra žmogus“. Pasak jos, nereikia siekti „vienodo“ išsilavinimo tarp turtingos šalies ir neturtingos šalies piliečių, tarp milijonieriaus ir vargšo. Reikia siekti „vienodai gero“ išsilavinimo. Nes ilgalaikio vystymosi tikslai remia kiekvienos šalies orumą, kiekvienos šalies specifinį kontekstą. Vystymasis turi vykti šio konteksto viduje. „Kontekstas yra vystymosi, kurio centre žmogus, raktažodis“, sakė profesorė. Šį kontekstą reikia suprasti, nes jis pasako, ką reiškia „būti žmogumi“, kas žmogui svarbiausia. Svarbu sąsajos ne vien tarp satelitų ir telefonų, bet ir tarp žmonių. Technologijos neturi atimti šių sąsajų, neturi pakeisti asmenų jų darbe, tačiau padėti jiems kaip tik gali geriau, kad ir asmenys galėtų padaryti tai, ką geriausiai sugeba. Technologijos turi būti diegiamos suprantant ir atsižvelgiant į sudėtinga kraštų kontekstą, apibendrino mokslininkė.

Vėlesnėje diskusijoje pasisakė ir arkivyskupas Bernardito Auza, Šventojo Sosto nuolatinis stebėtojas JTO būstinėje Niujorke, kuris taipogi pabrėžė, kad ne bet koks asmenų ir technologijų santykis pasitarnauja žmonėms ir bendrajam visų gėriui. Technologijos teikia neabejotinų privalumų, tačiau taip pat kuria rizikas, politines, ekonomines, moralines dilemas.

Šventojo Sosto diplomatas priminė  neseną popiežiaus Pranciškaus pasisakymą, nuotoliniu būdu, žinomoje diskusijų platformoje „TED talk“, pabrėžiant, jog nei vienas nėra visiškai nepriklausomas ar autonomiškas. Sukurti ateitį galima tik kartu su kitais.

„Technologiniai išradimai, tad, turi padėti ugdyti asmenis tikram solidarumui, pranokstantį „švaistymo kultūrą“, kurioje į technologinės-ekonominės sistemos centrą yra pastatomas produktas, o ne žmogus. (...) O būtų nuostabu, jei atrasdami tolimas planetas taip pat atrastume mūsų brolių ir seserų, esančių šalia mūsų, poreikius “, sakė arkivyskupas Auza, cituodamas popiežių Pranciškų.

Kad vystymasis būtų iš tiesų žmogiškas ir autentiškas, jis turi būti lydimas, popiežiaus žodžiais, „švelnumo revoliucijos“; per atjautą ir švelnumą jaučiant vienas kitą, suprantant kito skausmą, džiaugiantis galint dalintis su visais naujovėmis. Toks švelnumas nėra silpnumas arba minkštumas, tačiau keičianti ir žmoginanti galia, nei vieno nenorinti palikti už nugaros. Švelnumas leidžia dalintis gerove, būti solidariais, išvengiant pagundos primesti jėga savo elgesį ar idėjas. Toks švelnumas tarnauja bendram gėriui. Ateitis yra rankose tų, kuriems „aš“ ir „tu“ sudaro „mes“. (Vatikano radijas)