2017-05-13 13:57:00

Savaitės apžvalga (gegužės 13)


Kastantas Lukėnas

Šiluvoje paminėtas Švč. M. Marijos apsireiškimo Fatimoje šimtmetis. Minėjimas pradėtas maldos vigilija bazilikoje. Naktį iš penktadienio į šeštadienį aplink Šiluvą ėjo eucharistinė procesija, kuriai vadovavo arkivyskupas Lionginas Virbalas SJ. Procesijos metu šešiais sustojimais apmąstyta Marijos apsireiškimų Fatimoje žinia. Šeštadienį aikštėje prieš baziliką Mišias koncelebravo Lietuvos vyskupai, liturgijai vadovavo apaštalinis nuncijus arkivyskupas Pedro Lopez Quintana.

Gegužės mėnesio maldyno „Magnificat“ viršelį puošia Fatimos Dievo Motinos ikona „Vienijančioji“. Plačiau pasakojama apie šios ikonos atsiradimo istoriją Rusijoje, Carskoje Selo katalikų parapijoje. Ikonografija siekta apjungti meninio vaizdavimo tradicijas, kad prie ikonos galėtų melstis tiek Vakarų, tiek Rytų krikščionys. Įdomu, kad šios ikonos kūrimą savo malda ir pritarimu lydėjo regėtoja ses. Liucija, –rašo menotyrininkė dr.Kristina Jurgita Pačkauskienė.

Krikščioniškojo kino klubo iniciatorius Ramūnas Aušrotas minint Švč. M. Marijos pasirodymų Fatimoje šimtmetį pakvietė kino mėgėjus į airių brolių Higginsų sukurto filmo „13-oji diena“ peržiūrą.

Garbingojo Teofiliaus Matulionio asmenybės paveikslas praturtinamas vis naujomis publikacijomis. Parodos „Beginklė tiesa“ iniciatorius Vaidotas Žukas „Bernardinai.lt“ dienraštyje dalijasi įrašytais Matulionių šeimos atstovų atsiminimais ir nuotraukomis. Iš giminaičio Teofilio Pilkos atsiminimų be kita ko sužinome, kaip vaikystėje Alantoje aukštaitiška tarme mažybiniu vardu šaukdavo būsimąjį vyskupą: „Tapyliuk“. Teofilio Pilkos apdairumo dėka išsaugoti ir būsimo palaimintojo drabužiai iš Mordovijos invalidų namų.

Dukterėčia Meilė Matulionytė Bubelienė cituoja Šeduvoje iš dėdės vyskupo išgirstus testamentinius žodžius: „Gėris nugalės blogį, ateis laisvės diena, žmonės melsis laisvai, džiaugsis gyvenimu. Prašau nuo manęs pasveikinti laisvą Lietuvą ir visus žmones“.

Kun. Marius Talutis dalijasi piligriminių kelionių pasiūlymais, pateikdamas su arkivyskupo Teofiliaus Matulionio gyvenimu susijusių vietovių sąrašą ne tik Lietuvoje, bet taip pat Latvijoje, Baltarusijoje, Rusijoje. Jis primena, kad Jeruzalėje Alyvų kalne esančioje „Pater noster“ bažnyčioje „Tėve mūsų“ maldos tekstas lietuvių kalba atsirado arkivyskupo Teofiliaus Matulionio pasiūlymu.

Laikraštyje „XXI amžius“ tęsiama redaktoriaus Edvardo Šiugždos publikacija „Blogio imperija nugalima“ apie sovietų saugumo pareigūnų vykdytus vyskupo T. Matulionio tardymus.

Mažuosius susipažinti su būsimuoju palaimintuoju iliustruotu pasakojimu kviečia naujas žurnalo „Bitutė“ numeris.

Būsimoji Teofiliaus Matulionio beatifikacija vainikuos taip pat Lietuvos jaunimo dienų renginius. „Bernardinai.lt“ dienraštyje arkivyskupas Gintaras Grušas ragina jaunuolius juose dalyvauti: „Leiskitės į didįjį nuotykį, kurį Dievas jums yra paruošęs“. Peržvelgdamas savo gyvenimo kelią jis sako: „svajoti ir ieškoti yra gerai, tačiau reikia leisti Dievui nurodyti galutinį kelią“. Ganytojas dalijasi mintimis apie tiesos ir laisvės paieškas nurodytas LJD šūkyje „Tiesa padarys jus laisvus“ ir primena garbingojo T. Matulionio pavyzdį: „Teofilius šešiolika metų praleido kalėjimuose ir lageriuose, bet kažkodėl apie jį sakoma, kad jis – laisvo žmogaus pavyzdys“.

„Lietuvos žinios“ paskelbė straipsnį apie demografinių pokyčių padarinius, nulemiančius taip pat kunigų skaičiaus mažėjimą, kaimiškųjų parapijų nykimą, gyventojų telkimąsi miestuose. Pasak prof. Pauliaus Subačiaus, kunigų skaičiaus mažėjimui turi įtakos ir besikeičiantis kunigo socialinis statusas. Vis dėlto svarstant pašaukimo klausimus jis siūlė vadovautis ne kiekybės kriterijais: pašaukimas nėra išmatuojamas, tai atsidavimo ir tarnavimo kitiems kelias.

Portale „15 min“ Bernardas Gailius rašo apie krikščioniškąjį veikimą politikoje ir giria popiežiaus Pranciškaus gebėjimą prabilti įvairių pasaulėžiūrų žmonėms, pavyzdžiui, vaizdo pranešimu TED konferencijoje Vankuveryje ar per vizitą Egipte. Autoriaus siūlo mokytis kalbėti su netikinčiaisiais jų kalba ir apie jiems svarbius dalykus: „pragmatišku Bažnyčios ir valstybės dialogu galima tikėtis atverti politinius kanalus tai šviesai, kurią tikime sklindant iš paties Dievo“.

Apie katalikų bendruomenių komunikavimą viešojoje erdvėje dienraštyje „Bernardinai.lt“ balandžio pabaigoje rašė Saulena Žiugždaitė. Ji priminė medijų įtaką formuojant žmonių religinę vaizduotę ir akcentavo skaudžią tikrovę: „Jei vengiame komunikuoti, tai reiškia, kad krikščioniškos žinios viešojoje erdvėje nėra“.

„Bernardinai.lt“ dienraštis kvietė į viešą diskusiją, sukeltą amerikiečio publicisto Rodo Dreherio knygos „Benedikto pasirinkimas“, kurioje krikščionys šv. Benedikto pavyzdžiu raginami atsitraukti iš vyraujančios pokrikščioniškos kultūros. Rosita Garškaitė apžvelgia šioje knygoje plėtojamas idėjas, taip pat jos komentarus, raginančius pasimokyti iš kritikuotinų, bet naudingų įžvalgų.

Donatas Puslys nemano, kad krikščionims reiktų pasitraukti į Nojaus arką ir atsisakyti veikimo politikoje, kultūroje, švietime. „Ar po atsitraukimo dar kada berasime tinkamą žemę, kurioje galėtume išsilaipinti?“ – polemiškai klausia „Bernardinai.lt“ redaktorius.








All the contents on this site are copyrighted ©.