Prieš išvykdamas į Portugaliją, penktadienio rytą popiežius Pranciškus susitiko su astronomais iš įvairių šalių, dalyvaujančiais Vatikano observatorijos surengtame suvažiavime, skirtame visatos pradžiai ir jos vėlesnei evoliucijai.
Pasak popiežiaus, tai iš tiesų labai plati tema, peržengianti vien mokslo ribas, liečianti taip pat filosofijos, teologijos ir netgi dvasinio gyvenimo sferą. Popiežius paminėjo belgų kunigą ir tuo pat metu fiziką ir astronomą Georges’ą Lemaître‘ą, kuris suvokdamas įtampą tarp mokslo ir tikėjimo, visada aiškiai pabrėžėdavo teologijos ir mokslo metodologinį skirtingumą, kai tuo pat metu jo gyvenime mokslas ir tikėjimas buvo harmoningai suderinti. Mokslo ir teologijos atkyrimas, kurį matome jau šv. Tomo Akviniečio raštuose, apsaugo tiek mokslą, tiek ir teologiją nuo kenksmingų susipainiojimų.
Stebėdami visatos erdvės ir laiko begalybę, mes, žmonės, suvokiame savo mažumą ir iš mūsų širdžių išsiveržia psalmininko klausimas: „kas yra žmogus, kad jį atsimeni, kas yra mirtingasis, kad juo rūpiniesi“ (Ps 8,5). Albertas Einsteinas mėgdavo sakyti, kad „amžina visatos paslaptis yra jos pažinumas“. Pasaulio buvimas ir jo pažinumas nėra chaoso ar atsitiktinumo rezultatas, bet yra Dievo išminties kūrinys.
Popiežius dėkojo astronomams už jų darbą, ragino visada drąsiai ieškoti tiesos, jos nebijoti, vengti gynybinio uždarumo, visada su nuolankumu priimti mokslo atradimų naujoves. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |