Pavyzdinės demokratijos krizė, populistinių judėjimų
iškilimo rizika, tendencijos, jog Jungtinės Tautos ir nevyriausybinės organizacijos
imasi spręsti šiandienes tarpvalstybines problemas, nuo terorizmo, aplinkosaugos krizės
iki augančių migracijos srautų. Tokios temos svarstytos Popiežiškosios socialinių
mokslų akademijos plenarinėje sesijoje, kuri vyko balandžio 28 - kovo 2 dienomis Vatikane.
Penkias dienas trukusios asamblėjos tema – „Link dalyvaujančios
visuomenės: nauji keliai į socialinę ir kultūrinę integraciją“. Popiežius Pranciškus
pasiuntė žinią asamblėjos dalyviams, kurioje, prisimindamas kelių pastarųjų šimtmečių
judėjimus ir kovas už žmogaus teises, pabrėžė, kad „tos kovos toli gražu nesibaigė“,
kartu pakviesdamas kurti naują pasaulio viziją, kurios pagrindas būtų brolybė.
Asamblėjoje diskutuota apie viduriniosios klasės krizę,
socialinių medijų vaidmenį, Brexitą ir rinkimus Prancūzijoje. Susitikimu siekta pagilinti
įtraukimo vaidmenį kovojant su atskirtimi, socialinę ir kultūrinę integraciją siejant
su popiežiaus Pranciškaus mokymu..
Antradienį vykusioje spaudos konferencijoje apžvelgta
asamblėjos eiga. Ekonomistas Pierpaolo Donati paminėjo, kad augančios socialinės nelygybės
tarp siauro elito ir didžiosios gyventojų masės kontekste būtina kurti labiau įtraukiančią
visuomenę, skatinti integraciją. Pasak jo, pasaulyje matome scenarijų, kuriam būdinga
socialinė fragmentacija ir politinių sistemų nepajėgumas valdyti visuomenę. Šį reiškinį
sukelia tokios priežastys kaip pavyzdinių demokratijų krizė, auganti socialinė nelygybė
tarp šalių ir šalyse, didėjanti migracija ir pabėgėlių skaičius, prieštaringa informacinių
technologijų ir komunikacijos priemonių rolė, kurios, viena vertus, skatina labiau
įsitraukti - kaip kad socialinių tinklų atveju, kita vertus, griauna viešąją nuomonę.
Religiniai ir kultūriniai konfliktai rodo multikultūrinio modelio žlugimą, siūlydami
naują tarp-kultūrinį modelį.
Popiežiškosios socialinių mokslų akademijos kancleris
vyskupas Marcelo Sánchez Sorondo pacitavo popiežiaus žinioje išsakytus žodžius, kad
kai naujos tendencijos kalba tik apie solidarumą, Bažnyčios socialinis mokymas kalba
apie brolybę, nes broliškai visuomenei irgi būdingas solidarumas. Rasti kelią iš tos
dusinančios alternatyvos tarp neoliberalizmo ir naujo į valstybę orientuoto požiūrio
galėtų padėti brolybė. Būtent brolybė, evangelinis žodis, kurį kaip moto naudojo Prancūzų
revoliucija, tačiau kurį porevoliucinė tvarka apleido tiek, kad ištrynė iš politinio-ekonominio
žodyno. (Vatikano radijas)
All the contents on this site are copyrighted ©. |